LTBet kokią žmogaus savybę lemia du veiksniai: paveldėjimas ir aplinka. Abu yra būtini žmogaus vystymuisi. Kalbos pasirinkimo pagrindinis veiksnys yra aplinka. Tačiau atskiro individo klabos vartosenos taisyklingumas priklauso ir nuo jo gabumų bei intelekto. Bendrieji gabumai, bendrasis intelektas apima visus pagrindinius sėkmingam mokymuisi, ugdymui reikalingus gabumus – kalbinius, literatūrinius, matematinius ir kt. Kalbiniai gabumai – tai kalbiniai literatūriniai gabumai, kalbos vartojimo, žodyno, vaizdinių kalbinės raiškos priemonių parinkimo, rašinių rašymo ir panašūs gebėjimai. Taigi, kalbos vystymuisi, ugdymui, tobulinimui turi įtakos ir vidiniai, ir išoriniai žmogaus vystymosi veiksniai. Siekiant išanalizuoti aplinkos sąlygas formuojant būsimo inžinieriaus taisyklingos kalbos įgūdžius, straipsnyje analizuojamas išorinių veiksnių, t. y. aplinkos poveikis individo kalbos ugdymui bei nagrinėtas universiteto kaip mikroaplinkos poveikis ugdant techniškų specialybių studentų profesinę kalbą. Analizė atskleidė, kad per bendravimą einama prie kalbos, kaip svarbiausios žmonių tarpusavio bendravimo priemonės, o bendraujama yra per aplinką. Žmogus, sąveikaudamas su aplinka, ne tik formuojasi, vystosi kaip asmenybė, bet ir ugdo pačią kalbą. Tinkamai suformuota universiteto kalbinė aplinka, kurią sudaro kalbos ugdymo turinys, universiteto bendruomenės santykis su kalbine aplinka, bendravimas, specialybės dėstytojų kalba, universiteto leidiniai, skelbimų bei kitų viešųjų raštų kalba ir kt., yra neatsiejama profesinės kalbos ugdymo sistemos dalis.
ENMan perceives the surrounding environment with the helf of a language. On the other hand, a person interacting with the environment not only develops as a personality but, at the same time, improves his language skills. The students' professional language is formed by the language environment existing at the university. Here, several factors, bearing some influence on the language enironment at the higher school, may be pointed out: the content of professional language development; the relationship between the university community and the language environment; communication; the language of speciality teachers; university editions; the language of advertisements and other public writings, etc. The factors should be an unseparable part of the system of professional language development.