Stacionarios mažmeninės prekybos tinklo plėtra Vilniuje ir Vilniaus apskrityje 1861-1904 metais

LTStraipsnyje nagrinėjama stacionarios prekybos tinklo plėtra, aiškinamasi, kaip kiekybiškai Vilniuje ir Vilniaus apskrityje 1861 - 1904 metais plito stacionarios prekybos tinklas, kuomet keitėsi ekonominės ir gamybos sąlygos. Stacionarios prekybos tinklo atsiradimą lėmė poreikis gamybos įmonėms užtikrinti nuolatinio prekių pardavimo galimybę, kuomet fabrikuose pradėta gaminti daugiau plataus vartojimo prekių. Pramonės augimas, žemės ūkio komercializacija, gyventojų poreikių ir gyventojų skaičiaus didėjimas bei kiti veiksniai įtakojo netolygų masinės gamybos prekių pardavimo tinklo plėtrą Vilniuje ir Vilniaus apskrityje. Vilniuje buvo daugiausia steigiama prekybos įmonių. Poreforminiais dešimtmečiais valstiečio ūkis mažiausiomis išlaidomis stengėsi patenkinti savo šeimos vidinius poreikius. Gyventojų perkamoji galia buvo menka, o žemės ūkis dar nebuvo komercializavęsis, dėl to XIX a. septintajame - devintajame dešimtmetyje Vilniaus apskrities miesteliuose, kaimuose ir gyvenvietėse stacionarios prekybos tinklas buvo retas. Apie devintojo dešimtmečio vidurį, prasidėjo jo plitimas ir stabilizacija. 1888 - 1904 m. vyravo smulkios ir vidutinės prekybos įmonės. Tai rodo, kad bendra vidaus rinka vis dar buvo formavimosi stadijoje.

ENThe article examines the development of the network of stationary trade in Vilnius city and area during the time period of 1861 – 1904, when the economic and production conditions were changing. The emergence of the network of stationary trade resulted from the production enterprises’ need to ensure the possibility of continuous sales of goods, when a greater amount of consumer commodities started to be manufactured by factories. The growth of industry, commercialization of farming, the increase of the number of residents and their needs and other factors resulted in the development of the network of sales of mass production goods in Vilnius city and area. Most trade enterprises were founded in Vilnius. During the post-reform decades the peasants’ farms attempted to satisfy their families’ needs by the lowest expenses. The residents’ buyer power was insignificant and the farming was still not commercialized, therefore in the sixties – eighties of the 19th century in the towns, villages and settlements of Vilnius area the stationary trade network was a rare phenomenon. In the middle of the eighties the network commenced to develop and stabilize. During the time period of 1888 – 1904 the small and medium size trade enterprises prevailed, which shows that the common domestic market was still in its formation stage.