Проблемы образования Великого Княжества Литовского: обзор белорусской историографии

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susikūrimo tema šiuolaikinėje politinėje ir kultūros situacijoje labai aktuali. Tos valstybės istoriniam palikimui ir požiūriui į tą palikimą priklauso svarbiausias vaidmuo formuojantis dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, kiek mažesniu mastu Ukrainos gyventojų identitetui. Šiandiern daugeliui jų LDK yra protėvių valstybė. XX a. III deš. istorikai, laikę save baltarusiais (U. Ignatouski, M. Dounar-Zapolski) suformulavo savo požiūrį į LDK susidarymą. Jie pabrėžė, kad baltarusiškos žemės į naująją valstybę buvo įtrauktos taikiai, dar daugiau, valstybė nuo pat formavimosi pradžios buvo kartu Lietuvos ir Baltarusijos. IV deš. M. Shkialionak‘as iškėlė tezę, kad valstybės formavimosi varomoji jėga buvo baltarusiai, ir kad LDK pirmiausia buvo baltarusių valstybė. Baltarusijos istoriografijoje šie du požiūriai sugyvena iki šiol.

ENIn early 1920s the historians who identified themselves as Belarusains (U. Ignatouski, M. DounarZapolski) formulated their position regarding to formation of the Grand Duchy of Lithuania. They accentuated the peaceful involving of the belarusian lands into the new state triggered by Lithuanians, and claimed it's mutual essence as the Lithuanian-belarusian state. The new accent was brought by M. Shkialionak, who contended in 1930es that the real triggers of the Grand Duchy of Lithuania formation were the belarusians, and the state was predominantly belarusian. The two alternative views coexists in the belarusian historiography hitherto.