Valančius ir Olševskis, arba niekur nedingęs rankraštis

LTPaskutinis 1753 m. pasirodžiusios Mykolo Olševskio "Bromos atvertos ing viečnastį", XVIII-XIX a. bestselerio, leidimas išėjo 1851 m. [...] Po 1851 m. leidimo iš spaudos nebeišėjo nė viena "Broma". Tačiau mėginimų šią knygą išleisti dar kartą būta. Pirmą kartą žinią apie ištaisytą Olševskio "Bromą" aptinkame 1900 m. "Tėvynės sarge". Čia Juozas Tumas Vaižgantas spausdino savo išverstus gabalus iš Motiejaus Valančiaus lenkiškojo rankraštinio palikimo. [...] Čia buvo paties Valančiaus surašyti jo parengti, parašyti, išspausdinti iki 1873 m. veikalai. "Tėvynės sarge" Tumas sąrašą papildė sakydamas, kad ir "Nuo savęs mes pridursime dar sekanszias, Vyskupo Valancziaus paraszytas knigas", ir šalia kitų įtraukė tokią poziciją: 35. Broma, vedanti į dangų, paraszyta kun. Olszewskio [...] Bėda ta, kad Tumas nieko nepasakė apie patį rankraštį, ypač apie jo buvimo vietą. Taip pat čia buvo paskelbtas 10-ies tomų Valančiaus raštų projektas, tačiau jame apie "Bromą" neužsimenama. [...] Apibendrinus visą turimą rašytinę informaciją apie Valančiaus-Olševskio "Bromą", galima teigti, kad nuo Tumo 1900 m. paskelbtų duomenų niekas nieko nauja apie šio rankraščio likimą nepasakė, netgi manyta jį dingus ar net išvis neegzistavus. Tačiau viskas yra kitaip. 2003 m. vasario 18 d. patikrinus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biliotekos rankraštyno katalogą, buvo rasta kataloginė kortelė, kurioje aprašytas kalbamasis rankraštis. [...] [Iš teksto, p. 5-6].