Czesławo Miłoszo "katastrofizmas" ir Vakarų kultūros krizė
LTStraipsnyje analizuojama Czesawo Mioszo Vakarų kultūros krizės refleksija. Galima teigti, kad Miłoszo kūryboje ji pasireiškė kaip "katastrofizmas". Ši krizės patirtis turėtų būti siejama ne tik su politine situacija prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet ir su socialiniais pokyčiais (kurie palietė ir literatūrą). Mioszo požiūris artimas ispanų filosofo Ortegos y Gasseto, kuris "masių sukilimą" suvokė kaip kultūros krizę, požiūriui. Tačiau Mioszas atmeta Ortegos idėją apie "meno dehumanizavimą", nes šiuolaikiniai menininkai, atsisakę realizmo principų, tampa menininkais vidutinybėmis, t. y. ta pačia mase. Cz. Mioszo knyga Pavergtas protas analizuoja Lenkijos rašytojų politinę poziciją Antrojo pasaulinio karo ir gyvenimo LLR metu. Šioje knygoje poetas mėgina rasti tam tikrą pateisinimą jų prisitaikėliškai politikai pavartodamas "ketmano" sąvoką. Straipsnyje parodoma, kad ir pats Mioszas, gyvendamas Vakaruose, praktikavo "ketmaną".
ENThe article deals with the reflection of Western cultural crisis in Czesaw Mioszs creativity expressed as catastrophism. The experience of crisis must be linked with the political situation between the two World Wars, but Miosz perceives it as a crisis of culture and first of all a crisis in the changed social sphere. His view is close to the opinion of the Spanish philosopher Ortega y Gasset: the rebellion of the mass is one of the signs of cultural crisis. Miosz rejects Ortegas idea of dehumanization of art because, according to Miosz, a contemporary artist reflecting himself as a single individual and seeking to avoid the man of mass in fact is part of that mass. The Captive mind is the analysis of Polish writers timeserving policy after World War II. In this book, Miosz tried to find some kind of justification of writers position and introduced a concept of ketman. Miosz practiced ketman himself when he worked in diplomatic service of the Polish Peoples Republic and later in West emigration.
