Skalbimas, balinimas, dažymas

LTŠeimininkės visada rūpinasi, kad drabužiai bei naudojami audiniai būtų švarūs ir tvarkingi. Ilgainiui keitėsi valstiečių buitis, o kartu ir drabužių bei audinių priežiūra. 1992 m. vasarą per ekspediciją Kražių miestelyje ir jo apylinkėse buvo renkama medžiaga, kaip keitėsi skalbimo būdai ir priemonės, domėtasi dažymo ir balinimo procesais. Aplankytos 47 įvairaus amžiaus moterys nuo 50 iki 103 metų. Pateikėjos neblogai prisiminė, kaip buvo skalbiama, skalaujama, džiovinama, balinama, sunkiau sekėsi prisiminti dažymą. Skirtinga valstiečių turtinė padėtis bei įpročiai lėmė įvairių naujų skalbimo būdų ir priemonių atsiradimo laiką, todėl buvo sunkiau nustatyti tikslesnes chronologines ribas. Kebliau sekėsi surinkti medžiagą apie XIX amžių, nes dauguma aplankytų moterų gana jaunos. Per ekspediciją sukaupta medžiaga šiek tiek leidžia palyginti įvairių aplinkinių parapijų skalbimo, skalavimo, džiovinimo, balinimo ir dažymo būdus bei priemones. Gretimose apylinkėse šie skirtumai gana menki, didesni turėtų būti lyginant su tolimesnėmis apylinkėmis. Medžiagos stoka neleidžia to padaryti, be to, šiame straipsnyje tokio tikslo ir neturėta. Norėta parodyti, kaip keitėsi viena valstietiškos buities sričių, kaip seni mediniai indai ir įrankiai pamažu buvo išstumti naujų - metalinių, o senąsias skalbimo priemones pakeitė naujos - cheminiai skalbikliai.