The Classical paradigm of political business cycles and econometric model for Baltic States

LTSkirtingu laikotarpiu valstybės vaidmuo ekonomikoje buvo nevienodas, o 20 a. buvo užfiksuotas spartus jo augimas: praėjusio amžiaus pabaigoje EBPO šalyse buvo perskirstoma beveik pusė sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Galima konstatuoti, kad ženkliai išaugo vyriausybės ekonominė įtaka ir kartu galimybė politikams pasinaudoti ja: valdančiosios partijos linkusios skatinti ekonomikos augimą prieš rinkimus tam, kad būtų perrinktos. Minėta politikų galimybė manipuliuoti ekonomine politika prieš rinkimus tapo mokslinių tyrimų objektu praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasirodžius W. Nordhaus ir A. Lindbeck straipsniams, kurie laikomi politinių ekonominių ciklų paradigmos formavimosi pradžia. Straipsniui yra keliamas tikslas aptarti šį politinių ekonominių ciklų paradigmos formavimąsi ir kartu pateikti ekonometrinį modelį, kuriuo būtų galima patikrinti politinių ekonominių ciklų egzistavimo galimybę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmojoje straipsnio dalyje autoriai nuosekliai apžvelgia politinių ekonominių ciklų paradigmos formavimąsi iki racionaliųjų lūkesčių kritikos ir po jos. Antroje straipsnio dalyje pateikiamas ekonometrinis modelis, skirtas nustatyti politinių ekonominių ciklų egzistavimo galimybę. Panaši Baltijos šalių institucinė struktūra suteikė autoriams galimybę pasiūlyti vieną modelį visoms trims šalims. Šio modelio privalumas yra prielaida, kad bendrojo vidaus produkto, infliacijos ir nedarbo lygio ciklai yra tarpusavyje susiję regresiniais sąryšiais: eliminuojamas makro-aplinkos svyravimų poveikis skaičiavimų rezultatams. Prielaida grindžiama Baltijos šalių patirtimi praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.

ENIn different periods, the state plaid different roles in economic development. The 20th c. is marked by extremely rapid economic development: in the end of the last century, OECD countries distributed almost half of gross domestic product generated. It might be stated that economical influence of government significantly increased thus increasing the opportunities of politicians to use it: ruling parties are prone to stimulate economic growth before the elections in order to win elections. Mentioned possibilities of politicians to manipulate by economic policy before the election became a subject of scientific studies after the publication of articles by W. Nordhaus and A. Lindbeck in 1970‘s, that are considered as the beginning of formation of paradigms of political economic circles. The objective of the article is to discuss this formation of paradigms of political economic circles, and deliver econometric model which might help to check the possibilities of existing political economic circles in Lithuania, Latvia, and Estonia. In the first part of the article, the authors consistently overview the formation of paradigm of political economic circles up to the critique of rational expectations and after it. The second part deliver econometric model aimed at identifying possibilities of existing political economic circles. Similar institutional structure of the Baltic states enabled authors offering one model for all three countries. This model’s advantage is the presumption that circles of gross domestic product, inflation, and unemployment are connected by regressive links: the influence of macroeconomic fluctuations on calculation results is eliminated. The presumption is based on the experience of the Baltic countries in 1990’s.