ATL monetarizavimas Lietuvos elektros rinkoje

LTStraipsnyje naudojantis Lietuvos energetikos sektoriaus matematiniu modeliu, siekiama įvertinti skirtingų apyvartinių taršos leidimų (ATL) paskirstymo schemų įtaką atmosferos taršai, generuojančių galių struktūrai bei pateikiamos energijos savikainai. Elektros energija yra identiška, nepriklausomai nuo to, kaip ir kokius pirminės energijos išteklius naudojant ji buvo pagaminta. Todėl suteikiant skirtingus ATL kiekius už elektros energiją, pagamintą naudojant skirtingą pirminės energijos rūšį, premijuojami didžiausi atmosferos teršėjai. Darant prielaidą, kad ATL nėra dalinami nemokamai, sumažėja elektros energijos gamyba iškastinį organinį kurą naudojančiuose įrenginiuose, padidėja energijos gamyba atominėje jėgainėje. Dalis trūkstamos energijos importuojama iš kaimyninių šalių. Išanalizuotas variantas, kai visiškai atsisakoma nemokamų ATL, prieštarauja 2003/87/EC direktyvai. Nors identiškas rezultatas būtų pasiektas ir paskirsčius visus energetikai priklausančius ATL, proporcingai pagamintai energijai, nemokamų ATL atsisakymas panaikintų visas su jų teisingu paskirstymu iškylančias problemas. Atsisakius ES direktyvoje numatyto nemokamo ATL varianto, Lietuvoje 2015-2025 metų laikotarpiu į atmosferą galėtų būtų išmetama iki 50 proc. mažiau anglies dvideginio, nei scenarijaus, kuriame visi ATL paskirstomi nemokamai. Jeigu visi energetikos sektoriui skirti ATL būtų parduoti ir visi už juos gauti pinigai būtų panaudoti energijos pabrangimui kompensuoti, bendri elektros energijos tarifai galutiniams vartotojams nedidėtų. Apmokestinus visus ATL, būtų skatinami vietiniai energijos ištekliai bei sumažėtų šalies priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro.

EN[...] This article focuses on analysis of abolishing distribution of free certificates, leaving possibility to buy them in the open market. In this case producers using less environmental friendly fuel or technology will be punished. Analysis was carried out using optimization modelling tool - MESSAGE and model of the Lithuanian power and district heating sectors. These sectors were selected because of products unification: neither heat nor electricity differs depending on where and how it was produced. Model used described all major existing power plants and all possible means of electricity production in the future. Working regimes were represented using different load curves. Based on analysis of the modelling results it is evident, that in a case of absence of freely distributed certificates, some of fossil fuel based generation is replaced mainly by imports. One of the goals of this article was to analyze, how CO2 emissions would be effected by absence of free permits. Imported electricity usually does not mean less pollution, just the change of pollution place. Therefore, main focus in this analysis was directed to scenarios with limited import possibilities. In the scenarios with very expensive or physically limited import of electricity production in Lithuania TPP is reduced, and missing energy is produced by increased output of new NPP. At the same time some of the heat production is moved from CHP to heat only boilers. In this case reduction of CO2 is very significant: after new NPP is build, average yearly reduction of CO2 emissions in power sector is about 50%, keeping total system cost at the same levels.