Iš Panemunio dvaro ir miestelio istorijos
LTPanemùnis yra miestelis Rõkiškio rajone, 6 km į šiaurės rytus nuo Pãndėlio, abipus Nemunėlio, seniūnaitijos centras. Vieškeliai į Pandėlį, Suvainíškį, Žióbiškį. Prie miestelio yra apleista dvaro sodyba ir senoviniai kariniai įtvirtinimai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais Panemunis priklausė Pieniónių apskričiai (pavietui), o tuos administracinius vienetus sustambinus, nuo 1566 m. buvo Ukmergės apskrityje. Kadangi Panemunio gyvenviečių buvo ne viena, todėl nėra paprasta atsirinkti reikiamą. Kol vietovardžiai buvo užrašomi lenkiškomis arba rusiškomis raidėmis, Panemunį galima supainioti su Panemunėliù. Populiarioje literatūroje teko skaityti, neva Panemunyje 1890 m. buvo įsteigta mergaičių namų ruošos mokykla, o tas Panemunis dabar priklauso Latvijai. XVI a. Mūšõs intakas Nemunėlis buvo užrašomas – Nemunas. Nemažai svarbesnių gyvenviečių prie Nemunėlio vadintos Panemuniais. Nemunėlio upe nuo seno vyko prekybinis susisiekimas su Livònija. Tiktai 1473 m. buvo nustatyta Lietuvos ir Livonijos siena ruože tarp Sídabrės ir Kråslavos. Tarp Lietuvos įgaliotinių tai sienai nustatyti buvo ir Lietuvos vyriausiasis maršalka, Tråkų vaivada Radvila Astikaitis. Rašinyje apie Čedasÿ miestelį minima, jog 1499 m. valdovas Grigaliui Astikui dovanojo girią palei Livonijos sieną su žmonėmis ir visais turtais. Į tą teritoriją galėjo įeiti ir dabartinis Panemunis. Seniausius Panemunio savininkus Astikus nurodo ir kiti tyrinėtojai. Romanas Aftanazy rašo, kad dvaro parke buvęs kalnelis žmonių buvo vadinamas „Astiko pylimu“. Yra pagrindo manyti, kad XVI a. tvirtovė arba atramos punktas buvo ne tik Čedasuosê, bet ir Panemunyje, tačiau tiksli Čedasų tvirtovės vieta dabar nežinoma, o dėl Panemunio reikia tyrimų.
