Švėgždos orientalizmas : meditatyvumas, gamtos poetizavimas ir santykis su Čiurlioniu vėlyvojoje kūryboje
LTŠio straipsnio tikslas - aptarti meditacinius, panteistinius vėlyvosios Algimanto Švėgždos kūrybos motyvus, santykius su Čiurlioniu ir Tolimųjų Rytų estetikos tradicijomis. Straipsnyje gilinamasi į dailininko šaltinius, jo santykį su įvairiomis neryškios kasdienybės ir gamtos pasaulio apraiškomis ieškant visiems šiems aspektams įtakos turinčių Tolimųjų Rytų filosofinės ir estetinės minties pėdsakų. Daug dėmesio kreipiama į etinių idealų poveikį, atveriant Švėgždos didžiai individualų santykį su meninės kontempliacijos objektu, išryškinant kūrinio išorinės formos vidinių prasmių architektonikos sluoksnius bei ieškant visus šiuos aspektus veikiančių Tolimųjų Rytų filosofinės ir estetinės minties pėdsakų. Tolimųjų Rytų filosofinių, estetinių bei meninių nuostatų subrandintas ir akistatoje su mirtimi vėlyvojoje Švėgždos kūryboje išsiskleidęs meditatyvumas tapo vienu svarbiausių sistemiškai organizuojančių jo pabrėžtinai glaustą meninių vaizdinių sistemą principų. Dabarties pilnatvė ir nušvitusios išminties akimirka dailininko kūryboje iškyla kaip esminis pasaulėjautos centras. Didžiai asmeninį santykį su kasdieninio daikto tikrove daoizmo ir dzen estetikos bei meno tradicijų paveiktas Švėgžda nematomu dvasios judesiu tarsi perkelia į amžinybės sritį. Išvystas, nušvitęs, tylus, saikingas gamtos ar kasdienybės daiktų pasaulis Švėgždos kūryboje vizualizuojamas meistriškumo pėdsakų paslėpimu. Savitos Švėgždos panteistinės pasaulėjautos formavimuisi didžiulį poveikį taip pat turėjo Čiurlionis ir jo etinių, estetinių idealų bei svarbiausių kūrybos principų apmąstymas.Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistinė menotyra; Algimantas Švėgžda; Meditatyvumas; Orientalizmas; Tolimųjų Rytų estetika; Gamtos kultas; Čiurlionis; Comparative art history; Algimantas Švėgžda; Meditation; Aesthetics of Far East; Poetisation of the nature; Čiurlionis.
ENThe objective of this article is to discuss the meditative and pantheist motives in late creation of Algimantas Švėgžda, relations with Čiurlionis, and the Far East aesthetic traditions. The article explores the sources of the artist, his relationship with various expressions of obscure everyday life and natural world, looking for the footprints of philosophical and aesthetic ideas of the Far East that affect all those aspects. A lot of attention has been paid to the impact of ethical ideals, disclosing greatly individual relationship of Švėgžda with the object of artistic contemplation, highlighting architectonic layers of the internal meanings in the external forms of the work and looking for the footprints of philosophical and aesthetic thoughts of the Far East that affect all those aspects. Mediativity matured by philosophical, aesthetic, and artistic provisions of the Far East, and developed in a confrontation with the death in late works by Švėgžda became one of the most important principles organising his empathically compact system of artistic images. In creations of the artist, fullness of the presence and the moment of wisdom emerge as essential centre of the worldview. By invisible movement of soul, Švėgžda sort of transfers his deeply personal relationship with the everyday reality of things to the area of eternity touched by Daoism and Zen aesthetic and artistic traditions. In Švėgžda works, developed, bright, quiet, and moderate life of natural and everyday things is visualised by hiding all signs of creative excellence. The development of peculiar Švėgžda pantheist worldview was also greatly affected by Čiurlionis and his ethical and aesthetic ideals and consideration of creative principles.
