Zur Terminologie und zum Wortschatz der deutschen Fachsprache der Chemie

LTStraipsnyje nagrinėjama dalykinės vokiečių chemijos kalbos terminija ir leksika (žodynas). Teorinėje dalyje pateikiami terminologijos ir termino sąvokų apibrėžimai, apžvelgiami įvairūs dalykinės leksikos klasifikavimo modeliai (Schippan, Schmidt ir kt.). Toliau kalbama apie chemijos terminijos atsiradimą, plėtojimąsi, jos dabartinę padėtį, pabrėžiama anglų kalbos įtaka formuojant chemijos terminijos visumą. Pereinama prie terminijos tipologijos, t. y. terminijos skirstymo pagal mokslo šakas. Praktinėje dalyje pateikiama chemijos terminijos charakteristika: chemijos terminiją sudaro ne tik kalbiniai, bet ir simboliniai terminai. Nagrinėjamas suskirstymas į sisteminius ir nesisteminius (trivialiuosius) terminus. Daug dėmesio skiriama cheminiams elementams, medžiagoms, junginių pavadinimams aiškinti, terminijos šaltiniams analizuoti. Aptariami šie dažniausi chemijos terminų kilmės atvejai: metonimija, metafora, vokiškų žodžių terminologizavimas, skoliniai, pažodiniai vertiniai, trumpiniai; priesagų, priešdėlių, vediniai, sudurtiniai terminai.

ENThe article deals with the German chemistry terms and lexicon (vocabulary). In the theoretical part, the concepts of terminology and term are presented, and various models of classifying business lexicon (Schippan, Schmidt, etc.). Then the author discusses the emergence, development, and current status of chemistry terms, and stresses the influence of English language when forming the whole of chemistry terms. Then the author proceeds to the typology of the terminology, i.e. classification of terminology according to the branches of science. In the practical part, the author presents the characteristics of chemistry terminology: chemistry terminology contains not only linguistic but also symbolic terms. The book presents the analysis of the distribution of terms into systematic and non-systematic (trivial). A lot of attention is paid to explaining the names of chemical elements, materials, and compounds, and analyzing the sources of the terms. The following most frequent cases of terms’ origins are discussed: metonymy, metaphor, terminologization of German words, borrowings, literal translations, contractions, suffixation, affixations, derivations, and compounding.