Akmens nuoguma: variacijos fotografinio akto tema
LTAkmens nuogumos problematika iškyla ne vien grynai abstrakčiame lygmenyje, bet ir vizualiniame fotografijos lygmenyje. Akmenį bandyta (vairiais tradiciniais ir ne visai tradiciniais aspektais apibrėžti, nuogumas taip pat yra bandytas Įvairiais parametrais apibrėžti, bet pati akmens ir nuogumo arba akmens nuogumos sąveika iki šiol nėra deramai išplėtota. Kas yra akmens nuoguma? Akmens nuoguma yra vienas iš sudėtingų, netiesinių, nelinijinių nuogumo aiškinimo būdų tai bandymas aiškinti nuogumą pirmine prasme kaip „antžmogišką fenomeną". Kodėl svarbus pats fenomeno apibrėžimas? Fenomeno apibrėžimas — tai visada paties fenomeno įvardijimas. Įvardydami, suteikdami vardą mes atveriame naujus kelius, naujus kalbėjimo ir kartu supratimo būdus. Kalbėjimo būdai gali būti skirtingi, verbaliniai ir vizualiniai ar dar kokie nors. Fotografija kaip tik padeda atverti fotografinius fenomenus. Fotografija yra meno kūrinys ir kaip meno kūrinys ji atveria tiesą, slypinčią pačioje fotografijoje. Tai, kas fotografo sukurta, yra daugiaplanis, daugiaformis fotografinis kūrinys. Todėl fotografijos nereikia bandyti pritaikyti, kaip nors supaprastinti, natūralizuoti ar psichologizuoti.Fotografija nėra visagalė žiūros priemonė, tai nėra nei neginčijamas fiksuotas tikrovės dokumentas, nei juo labiau nepakeičiamas pasaulio matymo instrumentas. Nereikia fotografijos dirbtinai instrumentalizmuoti, priskirti j ai neginčijamą tapatumą. Fotografinis matymas yra savitas meninis matymas. Meninis matymas yra labai panašus [filosofinę būseną. Ir vienu, ir kitu atveju regimi ir atveriami sudėtingi pasaulio fenomenai. Fenomenai, kuriuos mes regime ir kuriuos atveriame fotografijoje dažnai yra tarpusavyje susipynę. Fenomenai, išryškinami fotografinėje plotmėje, kupini nuorodų jie dažnai nurodo ar tiesiog nukreipia vienas į kitą. Akmens nuoguma šiame fotoakte nukreipia į kūno nuogumą. Kūno nuogumas krypsta į patį apsinuoginimą. Kita vertus, ši kūno nuoguma atveria ir patį akmens nuogumą. Atviras, neapsaugotas akmens nuogumas išnyra prieš žmogiškąjį saugomą, slepiamą ar kontroliuojamą nuogumą. Kaip metodas šiame straipsnyje pasirinkta fenomenologinė variacija fotografiniu vaizdu. Varijavimas nuogumo vaizdu yra bandymas įžvelgti nuogumo eidosą, paslėptą fotografiniame vaizde. Varijavimo pavyzdys — Ričardo Dailidės aktas iš jo albumo „Laiko labirintai".
ENThe problem of nakedness of stone arises both on the abstract and visual levels of photography. Lots of efforts have been made to define stone and nakedness from the conventional and unconventional points of view. However, the interaction between stone and nakedness has not been properly described yet. Photography helps to disclose this phenomenon. Being a branch of art, photography reveals the truth hidden in the photograph itself. The nakedness of stone in photograph i cal art directs to the nakedness of body. Stripping is followed by the nakedness of body, which reveals the nakedness of stone. The open, unprotected nakedness of stone appears before the secret, hidden or controlled human nakedness. In this article the author chooses the method of phenomenological variation of photographical view. It is an attempt to see the form of nakedness hidden in the photographical view. The examples of variations are taken from Ričardas Dailidė's photographical album The Labyrinth of Time.
