Lie. skélti, skẽlia ir skelti, skẽli - panašumas ar giminystė?

LTPaprastai lietuvių skélti ir skelėti "būti skolingam" laikomi skirtingų šaknų žodžiais ir etimologiškai nesiejami. Straipsnyje teigiama, kad šie veiksmažodžiai galėtų būti tos pačios šaknies. Jie galėjo atsirasti iš vienos veiksmažodinės paradigmos (greičiausiai *skilti, *skela, *skilė), kuri išsišakojo į kelias: a) skélti, skẽlia; b) skilti, -ia; c) skilti, skyla; d) skelėti, skẽla. Senoji šaknies *skel- reikšmė "skelti" / "skilti" geriau išliko rytų baltų kalbose (lietuvių skélti, skẽlia, latvių šķelt / lietuvių skilti, skyla), o prūsų kalboje ją leidžia rekonstruoti vediniai scolwo "skiedra", scalus "smakras". Veiksmažodis skelėti susiformavo Vakarų Lietuvoje. Prūsų kalbos paminkluose jį atitinka įvairių struktūrų veiksmažodžiai (*skel-ē-twei, *skal-ī-twei, *pa-skāl-ī-twei). Prūsų kalboje dėl vokiečių kalbos įtakos atsirado dar ir reikšmė "privalėti". Reikšmės "būti skolingam", "skola" laikytinos išvestinėmis. Galimi susiformavimo keliai: 1) "skelti" → "žymėti skolą įskeliant, įpjaunant (skolos pagaliuką)"→ "būti skolingam"; 2) "skelti" → "atskeliant duoti" / "turėti tai, kas duota, atskelta" → "būti skolingam"; 3) "skelti, skilti" → "trūkumas, įskilimas, plyšys, skylė" → "skola". Lietuvių kalboje labiausiai vartojamas vedinys dkt. skolą (gali būti padarytas iš skelėti arba tiesiogiai iš skélti, skẽlia) ir jo vedinys skolingas; tarmėse taip pat vartojamas bdv. skalnas. Semantiškai besiskiriančių kelių leksemų susiformavimas iš šaknies *skel-, praet. *skol- / *skl- būdingas ir germanams (skiljan, skilja "(at)skirti, nuspręsti" / gotų skal, skulun, skulda "privalėti, būti skolingam").Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Veiksmažodžiai; Baltic languages; Verbs.

ENUsually Lithuanian words skélti and skelėti are considered as having different roots and being etymologically unrelated. The article presents a hypothesis that the words can be derived from the same root. They could have been derived from a single verbal paradigm (most probably from *skilti, *skela, *skilė) which has branched as follows: a) skélti, skẽlia; b) skilti, -ia; c) skilti, skyla; d) skelėti, skẽla. The former meaning of the root *skel- (split) better remained in the Eastern Baltic languages, and in the Prussian language, it may be reconstructed from the derivatives scolwo (chip), scalus (chin). The verb skelėti has formed in the Western Lithuania. In the monuments of Prussian languages, it is expressed in some verbs of various structures (*skel-ē-twei, *skal-ī-twei, *pa-skāl-ī-twei). Due to German influence, the meaning “ought” emerged in the Prussian language. The meanings “indebted” and “debt” are considered to be derivative. Possible ways of formation: 1) skelti (split) → "mark the debt by splitting, cutting (debt stick)"→ "to be in debt "; 2) skelti (give) → get up and give " / "to have something what is given, spitted" → "to be in debt"; 3) skelti, skilti → "gap, crack, slot" → "debt". In the Lithuanian language, the mostly used derivative is a noun skola (derived from skelėti or directly from skélti, skẽlia) and its derivative skolingas; some dialects use an adjective skalnas. The formation of semantically different lexemas from the root *skel-, praet. *skol- / *skl- is also typical for the German language (skiljan, skilja "separate, decide" / Gothic skal, skulun, skulda "ought, to be in debt").