Community resilience, risk perception and uncertainty in Polish border region communties‘ response to crisis caused by the Russian invasion of Ukraine

LTĮvairių socialinių veikėjų realybė tampa vis sudėtingesnė dėl atsirandančio krizės reiškinio – polikrizės, t. y. šiuolaikinio pasaulio, kuris vienu metu susiduria su daugybe tarpusavyje susijusių krizių, keliančių ontologinį saugumą. 2022 m. vasario mėn., praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lenkija, vis dar kovojanti su Covid-19 pandemija, patyrė masinį žmonių, bėgančių iš kaimyninės Ukrainos, antplūdį. Šios disertacijos pagrindinis tikslas buvo analizuoti bendruomenės atsparumo ir individualaus rizikos suvokimo vaidmenį Lenkijos pasienio regionų bendruomenių reakcijoje į krizę ir neapibrėžtumą, kuriuos sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Konceptualioje sistemoje integruotos tokios mokslinių tyrimų sąvokos kaip bendruomenė, bendruomenės atsparumas, rizikos suvokimas ir rizikos aplinkos, taip pat tokios teorijos kaip santykių rizikos teorija. Buvo taikoma atvejo tyrimo metodika, įskaitant išsamius interviu su savanoriais, bendruomenės nariais ir savivaldybėmis geografiškai pažeidžiamose Lenkijos pasienio regiono bendruomenėse, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo humanitarinės ir pabėgėlių krizės, esančiose netoli sienų su dviem kariaujančiomis šalimis, būtent Suvalkais (Suvalkų koridorius) su Rusija ir Bieczu (Mažasis Krokuva) su Ukraina.Rezultatai atskleidė krizės ir neapibrėžtumo reakcijos modelį, kuris krizės metu yra sukeltas agentūros, o agentūra yra aktyvuojama rizikos suvokimo būdu. Buvo pastebėtas paradoksas, kad bendruomenės atsparumas – reagavimo modelis – yra tiek universalus, tiek stipriai kontekstualizuotas, ypač istoriniame (atminties peizažas) ir geografiniame kontekste (rizikos peizažas). Abu šie aspektai yra svarbūs bendruomenės atsparumo matmenys, kurie daro įtaką veiklai ir motyvacijai imtis veiksmų reaguojant į krizę. Reikšminiai žodžiai: bendruomenės atsparumas, rizikos suvokimas, neapibrėžtumas, reagavimas į krizes, civilinė parengtis.

ENThe reality of various social actors is getting more complex due to an emerging crisis phenomenon – a polycrisis, i.e. a contemporary world coping simultaneously with multiple and intersecting crises triggering ontological security. In February 2022, a few days after Russia invaded Ukraine, Poland, still struggling with the Covid-19 pandemic, experienced a massive intake of people fleeing Ukraine – Poland’s neighbor. The main of this dissertation was to analyze the role of community resilience and individual risk perception in Polish border region communities’ response to crisis and uncertainty caused by Russia’s military aggression against Ukraine. Conceptual framework integrated research concepts such as community, community resilience, risk perception and riskscapes as well as theories such as relational risk theory. A case study methodology was employed, including in-depth interviews with volunteers, community members and municipalities in geographically vulnerable Polish border region communities, directly affected by humanitarian and refugee crisis, in the proximity of the borders with two countries at war, namely Suwałki (the Suwałki Gap) with Russia, and Biecz (Little Kraków) with Ukraine. Results revealed a pattern of a response to crisis and uncertainty which, in times of a crisis, is triggered by agency, while agency is activated by the way the risks are perceived. A paradox was observed that community resilience – the pattern of response, is both universal and strongly contextualized, specifically in the historical (memoryscape) and geographical context (riskscape). Both emerge as significant community resilience dimensions which affect the agency and motivation to take action in response to a crisis. Keywords: community resilience, risk perception, uncertainty, crisis response, civil preparedness.