LTStraipsnio objektas – "han" motyvas korėjiečių liaudies dainose ir lietuvių liaudies dainų liūdesys. Tikslas – aptarti ir palyginti liūdesio nuotaiką korėjiečių ir lietuvių liaudies dainose, nustatyti bendrą jų priežastį. Autorius studijuodamas lietuvių liaudies dainas įsitikino, kad lietuvių ir korėjiečių dainos turi nepaprastai daug bendrumo. Skirtingų tautų tradicijos panašumas nestebina, kadangi dainas kūrė paprasti žmonės, jų pagrindiniai jausmai ir reagavimas į supantį pasaulį atrodo beveik vienodai. Vienas iš žodžių, apibūdinančių korėjiečių dainų nuotaiką, yra "han", kurį labai sunku išversti vienu žodžiu. Jis suprantamas kaip liūdesys, skausmas ir kantrybė sykiu. Tuo tarpu lietuvių dainų nuotaiką galima nusakyti žodžiu "sielvartas". Semantiniu požiūriu šie du žodžiai – "han" ir "sielvartas" – turi daug bendrų reikšmių. Tačiau Korėjoje ir Lietuvoje šie žodžiai dainose tiesiogiai neįvardijami. Dainininkas dažniau nusako savo padėtį įvairiais metaforiniais būdais ir simboliais nei žodžiu "han" arba "sielvartas". Autoriaus nuomone, tokį dainų motyvų panašumą lėmė panašumai istorinėje valstybių raidoje.
ENHaving compared Lithuanian and Korean traditional songs, Jinseok Seo unexpectedly discovered that in spite of the absence of any geographical or cultural relations between the two countries, the songs had one feature in common, the han motif in Korean folk songs and the sadness of Lithuanian folk songs. In other languages the concept of han cannot be expressed in one word. In Korean traditional songs it comprises grief, sorrow, sadness and patience, whereas sadness and longing are characteristic of Lithuanian traditional songs. The author believes that these features are the result of a similar history shared by both nations.