Moksliniai filosofijos ramsčiai

LTStraipsnyje yra analizuojamas filosofijos, kaip mokslo, statusas. Teigiama, kad filosofijos negalime ir neturėtume vadinti mokslu, kadangi mokslas tiria objektą arba pasaulį apskritai, jį pažįsta, o filosofija užsiima tyrimu, objekto ar pasaulio apskritai pažinimu, ji tik apmąsto. Mokslas tiria metodiškai, tyrimams atlikti yra naudojami tam tikri metodai. Pažįstant objektą, formuluojami dėsniai. Filosofija priešingai. Ji nenaudoja metodo kaip tarpininko. Filosofai neformuluoja jokių dėsnių, nebent tik idėjas, o to nereikia suprasti negatyviai. Antikos žinomą nuostatą: nustebti - suabejoti - paklausti galima būtų laikyti savotišku filosofijos "metodu", tačiau tai yra ne tyrimo, ne pažinimo, o mąstymo metodas. Mokslo ir filosofijos kontrastą dar labiau išryškina dabartinė postmodernistinė situacija, o tai kelia rimtų abejonių dėl filosofijos, kaip mokslo, statuso. Autorius išreiškia nusistebėjimą tuo, jog mokslui yra suteikiama garbinga ir atsakinga privilegija, t.y. atlikti filosofijos globėjo funkciją.

ENA thesis that philosophy is not (and even cannot and has not to be) science is posed and discussed. The main argument is that science investigates an object and forms a knowledge of it, while philosophy ponders over an object or the world on the whole but does not investigate anything. Contrast between science and philosophy becomes more and more distinct under conditions of postmodernism because of serious doubts as to the status of science.