Lithuanian žiaurùs : žvėrìs

LTErnstas Fraenkelis lietuvių žiaurùs sieja su žiaudùs, žiudrùs, žiudrti. Šie savo ruožtu asocijuojami su lietuvių žti, žudýti arba rusų жудá. Bet Fraenkelio lyginimas nei fonetiškai (*žiaur- derivacija iš *žiaud(r)- nėra akivaizdi), nei semantiškai nėra iki galo įtikinamas. Labiau motyvuota, straipsnio autoriaus nuomone, būtų semantiškai lyginant latvių ferus: ferōx: žiaurus (*g'[h]ēur-) suvokti kaip pirmąją raidos būseną link antrosios būsenos žvėris (*g'[h]uēr-). Šitaip aiškinant (*g'[h]ēur-) savo kilme turėtų būti priklausinio tematinis adjektyvas, kuris lietuvių kalboje tapo u-kamieniu.Reikšminiai žodžiai: žodžių kilmė.

ENErnst Fraenkel related the Lithuanian word “žiaurùs” with “žiaudùs”, “žiudrùs”, “žiudrti”, which, in turn, are associated with the Lithuanian “žti”, “žudýti” or the Russian “жудá”. However Fraenkel’s comparison is convincing neither phonetically (the derivation of *žiaur- from *žiaud(r)- is not obvious), neither semantically. In the opinion of the author of the article, it would be more reasonable to, by semantically comparing the Latvian ferus: ferōx: comprehend “žiaurus” (*g'[h]ēur-) as the first state of development towards the second state “žvėris” (*g'[h]uēr-). According to such explanation (*g'[h]ēur-), in terms of its origins, would be the thematic adjective of the appurtenance, which, in Lithuanian language became a u-stem.