Saugių namų lipdymas Juozo Apučio kūryboje

LTStraipsnio tikslas -- aktualizuoti literatūros diskurso reikšmę, modeliuojant saugaus bendrabūvio principus skirtingų kultūrų sąveikos kontekste. Probleminiai aspektai konkretizuojami, analizuojant Juozo Apučio kūrybą: nors ir pelniusi "klasikos" vardą ir pritraukusi nemenką tyrinėtojų dėmesį, straipsnio autorės nuomone, ji vis dar stokoja interpretacinio matmens, nusakančio šios prozos savitumą bei reikšmingumą. Analitiniu būdu, laikantis semiotinės mito poetikos sampratos, išryškinama mito reikšmė, artikuliuojant ribinę šiuolaikinio subjekto patirtį. Semantinė sava / svetima ašis padeda atpažinti teigiamas prasmės formavimosi linkmes, kreipiančias saugaus, gyvybingo ir prasmingo bendrabūvio link. Straipsnio autorė daro išvadą, kad Apučio kūryboje universalios ribinės patirties artikuliavimo schemos nėra realizuojamos grynu pavidalu. Pasak jos, polemizuojant su universaliaisiais reikšmės matmenimis, savai svetima ribinėje įtampoje lipdomas savas saugių namų modelis, kuriame radikalias, destrukciją sukeliančias sava ir svetima perskyras neutralizuoja konstruktyvus kito ribų pojūtis.

ENThe article aims at actualization of the significance of the literary discourse by modeling the principles of safe communication in the context of interaction of different cultures. The problematic aspects are concretized when analyzing the oeuvre of Juozas Aputis: although it earned the title of “classic” and attracted significant attention from researchers, in the opinion of the author of the article, it still lacks the interpretative dimension, expressing its peculiarity and significance. The meaning of the myth is highlighted analytically, observing the semiotic concept of the myth poetics and articulating the marginal experience of the modern subject. The semantic own/foreign axis helps to recognize the positive directions of shaping of meaning, leading towards safe, vital and meaningful coexistence. The author of the article comes up to the conclusion that the schemes of articulation of the universal marginal experience in Aputis’s oeuvre are not implemented in pure form. In her opinion, when debating the universal dimensions of meaning of own and foreign in the marginal tension the own model of safe home is shaped, in which the radical disunion of own and foreign, resulting in destruction is neutralized by the constructive sensing of the limits of the other.