Stilistinis lūžis XIX–XX a. pradžios lietuvių liaudies dainų melodikoje = Stylistic turning point of Lithuanian folk tunes in the 19th and the beginning of the 20th century

LTStraipsnyje nagrinėjamos XIX-XX a. pradžios lietuvių liaudies dainų melodijos iš senųjų leidinių bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno. Siekiama apibūdinti tiriamojo laikotarpio liaudies dainų melodikoje pastebimas kitimo, rutuliojimosi tendencijas. XIX a. ir XX a. pradžia - tai ankstyviausias laikotarpis, iš kurio turime amžininkų raštu ir netgi garsu (XX a. pr.) užfiksuotą melodiką. Išnagrinėjus visą šio laikotarpio melodijų sankaupą, išryškėjo, kad tai yra aiškaus stilistinio lūžio, dokumentuoto autentiškais melodijų užrašymais, laikotarpis. Stilistinis lūžis vyksta visuose melodikos gyvavimo lygmenyse: a) regioniniu mastu - ima plisti lietuviška ir tarptautinė melodika, niveliuojanti regioninę specifiką; b) tarsi iš vidaus transformuojasi senoji žanrinė sistema - klasikinėje lyrinėje ir netgi senojoje apeiginėje melodikoje matomos ryškios naujovės, daugiabalsiškumo poveikis; c) nyksta muzikinių faktūrų įvairovė - vienbalsiškumas bei polifonija pamažu užleidžia vietą homofonijai. Tai dviejų kūrybos tradicijų sandūros laikotarpis. Senoji žodinė patiria autorinės, rašto (taip pat ir muzikinio) tradicijos poveikį. Ryški yra įtaigaus, pamokančio, deklaratyvaus literatūrinio autorinio teksto plitimo tendencija. Kita vertus, didelę įtaką žodinei tautosakai daro plintantis chorų sąjūdis, intensyviai propaguojantis daugiabalsę užrašytą muziką. Tai nepaprastai svarbus laikotarpis tyrimams - tos pačios tendencijos rutuliojasi ir tebesitęsia iki pat šių dienų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies daina; Melodika; Melodijos; Kaita; Lithuanian folk songs; Melodics; Folk tunes; Development.

ENThe 19th and the beginning of the 20th century is the earliest time that Lithuanian folk song tunes were written down by hand or even soundrecorded (the beginning of the 20th c.). After the research of the collection, some important tendencies appeared. It was the time when the style of folk songs changed notably which was proved by authentic recordings. The style changed on all layers of tune existence: a) Regionally common Lithuanian and international tunes began to spread and destroy local features; b) The oldest genre system of folklore transformed itself: the classical layer of monophonic lyrical and even the oldest ritual tunes were influenced by various innovations and homophonic style; c) The variety of musical textures began to decline: little by little monophonic and polyphonic textures were replaced by homophonic texture. It was the period when two different ways of creation combined. The older oral tradition was influenced by the individual written one (musical script as well). Individual suggestive, didactic and declarative literary texts spread. On the other hand, the great influence on the oral tradition was made by the choir movement, which propagated manyvoiced written music. This topic still has not caught the attention of Lithuanian ethnomusicologists as well as all folklorists mainly because the 19th and the beginning of the 20th century is also the time of great cultural change. The traditional system of classical, aesthetically valuable, timeperfected folklore (which the researchers are still interested in) started collapsing during this period and was suddenly influenced not only by common tunes but also by fashionable, timeunchecked and temporal pieces. However, this period is very important for research as the same tendencies developed and still continue now. [From the publication]