Lietuvių tradicinių juostų "šimtaraštiškumas" istoriniu ir lyginamuoju aspektu
LTStraipsnyje yra analizuojamas lietuvių tradicinių rinktinės technikosjuostų ornamentas, atskleidžiama lietuvių juostų "šimtaraštiškumo" įvairovė, sritiniai savitumai, nustomi jų ryšiai, galimos įtakos ir ištakos Lietuvos ir platesniame teritoriniame kontekste. Lietuvos juostos yra skiriamos į dvi labai ryškias ir skirtingas tradicijas - tai siauras lietuvininkų ir plačias aukštaičių bei menkai reprezentuojamas žemaičių, kurios turi tarpinių bruožų. Atsižvelgiant į šriftinį dekorą, galima teigti, jog lietuvininkų juostos yra grubesnės, klasiškesnės, o suvalkiečių juostos - įmantresnės ir puošnesnės. Straipsnyje yra daroma prielaida, jog archajiška geometrinio ornamento šimtaraščių juostų kilmė glūdi vakarų, o ypatingai šiaurės baltų kultūrose. Juostų šimtaraštiškumo, išplitusio XIX a. baltų kraštuose, vietinis savitumas atitinka etninius ir subetninius latvių ir lietuvių kultūrų skirtumus. Tiesioginėms lietuvių šimtaraščių juostų tradicijos sąsajoms su archeologinėmis lietuvių juostomis paliudyti vietinių archeologijos duomenų kol kas trūksta, tačiau prielaidą apie nenykstantį tradicijos tęstinumą leidžia daryti turtinga lyginamoji Latvijos archeologinių juostų medžiaga.
ENThe expression, dissemination and origin of the change of the principle of the multi-patterned ornament in the composing technique of Lithuanian traditional sashes based on the transverse-lengthwise geometrical ornament have been dealt with in the article. In Lithuania the two immensely different and explicit traditions in regard with a hundred-patterned ornament can be distinguished: the first one being based on the narrow multi-patterned ornament by the Lietuvininkai and the second one being based on the wide multi-patterned ornament by Aukštaičiai as well as that containing features of the intervening ornament by Žemaičiai while the print decor envolving two kinds of sashes - hose with rougher ornamentation or those of more classically ornamented by the Lietuvininkai and those of more sophisticated pattern and more heavily ornamented by Suvalkai. The absence of geometrical ornament with right one hundred - patterned orna- ment in the region with the richest ornament, i.e. in Dzūkija and Suvalkija and the spread of a hundred-patterned ornament in Lithuania Minor, Aukštaitija and the great diversity of them in Latvia provides the assumption that the archaic origin of this phenomenon could possibly be sought in the cultures of the Western and particularly Northern Baits. The prevalence of the permanency in the tradition of the ornamentation of Lithuanian sashes with their hundred - patterned ornament has been revealed by the diachronic comparative method.
