LTStraipsnyje tiriamos tekstinės kompetencijos, prancūziškų specialybės tekstų sangrąžinių konstrukcijų problemos. Bendravimo kompetencijai ugdyti reikalingos gramatikos žinios. Prancūzų kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai pasižymi vartojimo įvairove, tačiau egzistuoja bendrasis semantinis vardiklis: semantinius veiksnio ir papildinio vaidmenis atlieka tas pats veikėjas arba vienas absorbuoja kitą. Tai veiksmažodžiai su nuoroda į save, grįžtamojo veikimo ir su nuoroda į vienas kitą, tarpusavio veikimo. Grįžtamojo tipo veiksmažodžiuose įžvelgiamas dativą arba grynai vidinius procesus žymintis bruožas. Abipusiškumą žyminčiose konstrukcijose veiksnio ir papildinio sąsajos yra ne tokios stiprios. Prancūzų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių ypatumas yra galimybė juos vartoti pasyvo prasme, kai veiksnys nėra proceso dalyvis. Sangrąžinė pasyvinė konstrukcija žymi neužbaigtą veiksmą, atitinka eigos veikslą, rodo polinkį į laiko ribojamų veiksmų ar įpročių reiškimą. Dviprasmybių padeda išvengti kontekstas, situacijos duomenys ar skaitančiojo ekstralingvistinės žinios. Modalines reikšmes - galimybę, privalėjimą, tikimybę žymintys veiksmažodžiai, tradiciškai vartojami kaip paprastieji, galimi ir sangrąžinės formos. Taip pat neretai pasitaiko veiksmažodinės konstrukcijos faire + Infififinitif, reiškiančios priežasties santykius, turinčios gramatinės veikslo kategorijos bruožų, sangrąžinė vartosena. Nustatyta, kad prancūzų kalbos sangrąžiniams veiksmažodžiams būdinga didesnė niuansų įvairovė, ypač pasyvo prasme, taip pat platesnė modalinių ir veikslo veiksmažodžių semantika.
ENThe author researches the problems of textual competence and especially the reflexive constructions in the texts of French speciality. It was established that there exists some difference in the usage of reflective verbs in the French and the Lithuanian language especially in the field of passive voice and a wider semantics of modal and aspect verbs and that raises not a fen problems of effective text reading problems.