Katalikų bažnyčios vargonininko profesinės funkcijos ir etikos normos (XX a.)

LTStraipsnio objektas - Katalikų bažnyčios vargonininkas. Tikslas - remiantis faktologine medžiaga ir empirinių tyrimų duomenimis, supažindinti su bažnyčios vargonininkų profesinėmis funkcijomis ir profesinės etikos normomis. Metodai - dokumentų analizė, anketinė apklausa, statistinė analizė. Tiriamųjų apibūdinimas. Tyrimas atliktas 2000- 2001 m. Tyrimo atrankos aibę sudaro tokios tiriamųjų grupės: parapijų vargonininkai (100 respondentų), parapijų klebonai (100 respondentų), klierikai (103 respondentai), vargonininko specialybės studentai (30 respondentų), bažnyčią lankantys gyventojai (400 respondentų). Tiriamųjų imčiai nustatyti taikytas paprastas atsitiktinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas bei tikslinė imtis, ištisinė atranka (naudojama tyrinėjant nedidelę imtį). Duomenų patikimumą padidina tai, kad respondentai neturėjo priežasčių netiksliai arba tendencingai atsakyti į klausimus, nes anketos buvo anoniminės. Pagrindinė išvada: XX a. pirmojoje pusėje nustatytas vargonininko profesinių funkcijų spektras buvo platesnis, o profesinės etikos ir asmens savybių reikalavimai buvo griežtesni nei amžiaus pabaigoje.

ENThe author of the article uses her fact-based information and data of empirical research to describe professional functions performed by organists and the code of professional ethic with major focus on the factors influencing and outlining the professional functions and the code of ethic; i.e. resolutions of the Roman Catholic Church, as well as opinions, attitudes and estimations of organists, parish priests, ordinands and all church goers. The results of the opinion poll and a practical study of documents suggest that in the first half of the 20th century the scope of organists' professional functions was much wider and professionals used to be bound by a strict code of professional ethic, besides, persons willing to be employed as organists had to meet more stringent requirements than in the late 20th century.