Gedimino mirtis pagal Joną Dlugošą

LTStraipsnis skirtas Vygando Marburgiečio kronikos lotyniškojo (Konrado Geseleno) vertimo žinutei apie Bajerburgo pilies apgulimą 1338 (iš tikrųjų1337) m. Joje nurodoma, kad buvo nušautas neįvardytas Trakų karalius. Ją panaudodamas, Jonas Dlugošas šį karalių palaikė Gediminu ir tokia jo interpretacija ilgą laiką įsigalėjo istoriografijoje. Vokiškasis Vygando kronikos originalas yra dingęs, bet juo dar naudojosi Kasparas Schützas XVI a. pabaigoje. Nei jo, nei Geseleno tekste Gediminas nėra įvardytas. Gediminas dar 1338 m, sudaro su Livonija prekybos sutartį, o jo mirtį Naugardo I metraštis datuoja tik 1341m. Vygandas (Geselenas) nevengia nurodinėti kunigaikščių ar karalių jų valdomais kraštais, o ne vardais, bet visuomet vadovaujasi dabarties, o ne praeities realijomis (Gediminas nuo 1316 m. valdė Vilnių, o ne Trakus). Kokios nors tradicijos reminiscencijos Dlugošo darbe nėra, nes Gedimino kilmę jis veda vadovaudamasis XV a. pradžios Vokiečių ordino užsakytais pamfletais, primetančiais Gediminui Vytenio nužudymą. Visa tai verčia laikyti Vygando paminėtą Trakų karalių anoniminiu Trakų kunigaikščiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Trakų karalius; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Gedimino mirtis; Kunigaikščiai; Kronika; Pagonys.

ENThe article is devoted to the message of the Latin translation (Konrad Geselen) of the Chronicle of Vygandas Marburgietis about the siege of Bajerburg castle in 1338 (actually in 1337). It specifies that the unidentified King of Trakai was shot dead. Jonas Dlugošas, making use of this Chronicle, took the King for Gediminas and this interpretation of his remained established in historiography for a long time. The German original of Vygandas’ Chronicle disappeared but Kaspar Schütz still made use of it at the end the 16th century. Gediminas was not identified either in his or Geselen’s text. As far back as 1338 Gediminas concluded a trade contract with Livonia and Naugardukas I Chronicle dates his death 1341. Vygandas (Geselen) does not avoid specifying dukes or kings by the lands that they ruled rather than by names, however, he always followed the realities of the present rather than the past (Gediminas ruled Vilnius rather than Trakai from 1316). There is no any reminiscence of the tradition in Dlugošas’ work because he derived Gediminas’ origin on the basis of the pamphlets ordered by the Teutonic Order at the beginning of the 15th century, which accused Gediminas of killing Vytenis. All this makes us treat the King of Trakai mentioned by Vygandas as an anonymous Duke of Trakai.