Katalogų tyrimai Lietuvoje, 1990-1999 m

LTLietuvoje vienas plačiausiai naudojamų bibliografinės informacijos šaltinių yra bibliotekų katalogai. Tokie katalogai atsirado beveik kartu su lietuviškąja knyga - XVI a. viduryje. Lietuvių katalogai pradėti tyrinėti XIX a. 2-ąjį ketvirtį, kai jau buvo leidžiami bibliografijos ir bibliotekų istorijos darbai ir kai informacija imta skleisti universiteto studentams (pirmasis tyrinėtojas - J. Lelevelis bei kiti tų laikų Vilniaus universiteto profesoriai ir bibliotekininkai). Straipsnyje pateikta dešimties metų (1990-1999) literatūros apie katalogus apžvalga. 1990-1999 metais katalogai buvo tiriami aktualiu - informacijos prieinamumo visuomenei aspektu. Daugiausia publikacijų skirta Vilniaus miesto didžiųjų bibliotekų spausdintiniams ir kompiuteriniams katalogams. Mažai nagrinėti kortelių katalogai ir kartotekos. Spaudoje mažai rašoma apie Lietuvos provincijos miestų ir miestelių gyventojų, tarp jų - jaunimo ir vaikų sąsają su katalogais. Tyrimai ribojasi bibliotekų praktinės veiklos uždaviniais. Jiems stinga istorinio bei teorinio pagrindo. Nenusakyta "bibliotekos katalogo" sąvoka. Neišsamūs katalogų įvadiniai tekstai. Mažai cituojama kaimyninių užsienio šalių literatūros apie katalogus. Apskritai katalogai retai išskiriami kaip savarankiškas tyrimo objektas, o yra publikacijos detalė, užuomina. Be to, analizuojama ne katalogų sandara, o turinys (knygų sudėtis). Taip nukrypstama į faktografiją, knygotyrinio ir bibliografinio pobūdžio tyrimus arba gilinamasi tik į katalogavimo procesus, jų normatyvus ir techninį tobulinimą.

ENLibrary catalogues are one of the most widely used bibliographical information sources in Lithuania. Such catalogues appeared at almost the same time as the Lithuanian book – in the middle of the 16th century. Lithuanian catalogues started to be explored in the second quarter of the 19th century, when works on bibliography and library history were already published and information was disseminated to university students (the first researcher Joachim Lelewel and other professors of Vilnius University and librarians of that time). The paper gives an overview of a decade (1990–1999) of literature on catalogues. In 1990–1999 catalogues were examined from the relevant aspect of information accessibility to society. The largest number of publications focused on printed and electronic catalogues of the large libraries of Vilnius. Card catalogues were scarcely explored. Publications little covered the connections of residents, including children and youth, of Lithuanian provincial towns with the catalogues. The research was restricted to the practical operational objectives of libraries. It lacks a historical and theoretical foundation. The notion of a “library catalogue” is not defined. The introductions to catalogues are not exhaustive. There is little reference to the sources of foreign neighbouring countries about catalogues. In general, catalogues are rarely pointed out as an independent research object, but they are rather a detail or a hint of a publication. Furthermore, the content (book composition) rather than the structure of catalogues is analysed. This leads to factography, the research of book science or bibliographical nature or deeper only to the filing processes, their standards and technical improvement.