Religinė kultūra: šventės ir simboliai
LTStraipsnyje analizuojami kai kurie Lietuvos religinės kultūros bruožai, aptariama religinio autoriteto problema (jo ryšiai su socialinės tvarkos, pasitikėjimo kategorijomis, atskleidžiamos negatyvios religinio autoriteto išstūmimo sovietiniais metais pasekmės). Šiuolaikinėje visuomenėje autoriteto kaip svarbaus analitinio koncepto naudingumas susijęs su tokiomis sąvokomis, kaip socialinis stabilumas, socializacija. Straipsnyje tyrinėjami kai kurie suaugusiųjų ir jaunimo (studentų) dalyvavimo bažnytinėse šventėse aspektai, atskleidžiama dalyvavimo religiniuose įvykiuose reikšmė: įgyjamas transcendentinis patyrimas, patiriamas žmonių solidarumas, vietinės kultūros reprezentacija, religinių tradicijų palaikymas. Straipsnio autorė remiasi savo stebėjimais ir kitų tyrinėtojų įžvalgomis, nagrinėja žmonių gyvenimo istorijų, pasakojimų ir neformalių pokalbių būdu surinktą medžiagą. Gyvenimo istorijų tyrimo metodas plačiai naudojamas sociologijoje – pripažįstama subjekto kompetencija. Tai sutampa su kintančia šio mokslo situacija, kai suteikiama teisė nuomonių įvairovei, lokalinės studijos priešpriešinamos „didiesiems aprašymams“, gerbiamos skirtingos subjektų nuostatos, pasakojimo tėkmė ir atvirumas. Autorė pasinaudoja ta sociologinių tyrimų metodologine orientacija, kur pripažįstama subjekto kompetencija, suteikiamas jam teorinis statusas, o tiriamojo asmens gyvenimo patyrimas pasakojimų ir istorijų forma tampa svarbi šio mokslo medžiaga.Tradicinį intelektualizmą čia išstumia vizualūs parametrai, vaizdiniai, dėmesys erdvei, griežtas struktūras – netvarka, stambias teorijas – mažos individų istorijos, kognityvius elementus – emocijų protrūkių fiksacija. D. Mainės tvirtina, jog sociologijos kaip reiškinio tam tikros dalys sukurtos iš istorijų, o sociologai savo darbų atžvilgiu reiškiasi ir kaip naratoriai. Gyvenimo istorijos atspindi individualios ir kolektyvinės sąmonės sandūroje gimstantį integracijos sambūvį, įvykių permąstymo ir individualių požiūrių susivienijimą. Žmogui tai yra tarsi savo sąmonės pažadinimas, susimąstymas, savęs įprasminimas ir įvertinimas. Pasak P. Bourdieu, gyvenimo istorijos – tai sąvoka ir tyrimų būdas, be triukšmo, kaip kontrabanda atkeliavęs į etnologų, o vėliau ir į sociologų darbus. Šiame straipsnyje pateikiamas subjektyvus, paremtas žmonių nuomonėmis kai kurių religinės kultūros bruožų supratimas, analizuojamas individo požiūris į tikėjimo reiškinius ir simbolius. Straipsnyje siekiama atskleisti iš pasakojimų suvoktus religinius įvykius, jų fragmentus, žmonių išgyvenimus. Autorė stengiasi parodyti individualius ir apibendrintus žmonių požiūrius, slypinčius neformaliuose atsakymuose, jų pasakojimuose. Gyvenimo istorijos yra priemonė skirtingų laikotarpių patyrimams ir prieštaringumams sujungti. Įvairių vietovių žmonių pasakojimai yra svarbi visuomenės kultūros dalis, pagrįsta sociologijos ir etnografijos mokslų medžiaga.
ENThe article analyzes some features of religious traditions in Lithuania. The author concentrates on the main aspects of religious authority, its close relationship with the social order, its confidence, and the negative consequences of its exclusion during the Soviet period. In contemporary society the usefulness of authority as a general analytical concept is tied with such categories as social stability and socialization. Aspects of the participation of adults and students in church feasts are analyzed. Participation in religious events as a transcendental experience, the creation of solidarity among the people, the cultural representation of local culture, the development of religious traditions are considered to be meaningful. The experience of sacred space through traditional pilgrimage rituals (which is characteristic for Lithuanians since the 19th c.) is connected with trips to sacred sites which are sometimes identical to centers of collective memory. The great spiritual, transcendental and communicational experience of the beliefs is connected with the tradition of building crosses (which are devoted to religious, historical events or in honor of persons). The author used the information of narratives and non-formalized answers by 30 male students (in Vilnius) and the life stories of 20 women and men in Lithuanian villages.
