Sociologiniai bendruomenės sąvokos aspektai

LTŠio straipsnio tikslas - išnagrinėti ir palyginti ypatingą svarbą ir ypatingą statusą sociologijoje nusakančias bendruomenės ir visuomenės sąvokas. Straipsnyje peržiūrimos aptariamųjų terminų reikšmės klasikinėje ir moderniojoje sociologijoje, bandoma įvardyti pasikeitusius socialinius identiteto aspektus nūdienos pasaulyje. Socialinis identitetas darosi vis sudėtingesnis ir vis labiau skaidosi, nepaisydamas iš anksto nustatytų ribų. O globalizacijos procesai skatina iš naujo apibrėžti identiteto ribas. Tai skatina naujai formuluoti problemą. Dabartiniame pasaulyje netgi tautinės visuomenės samprata praranda savo buvusį aiškumą, vadinamąsias priskirtines savybes, o drauge ir apibrėžtumą. Įdėmiai pažvelgus į šios problemos istoriją, matyti, kad išlieka ne tik bendrieji bruožai, bet atsiranda ir esminis skirtumas - visos identiteto reikšmės pamažu išsivaduoja iš statiškos, „natūralios" būsenos ir yra perkeliamos į nuolat kintančių socialinių sąveikų paribį, kur viešpatauja du priešingi motyvai: arba identiteto „stygius", arba „perteklius". Dėl šios priežasties dabarties sąlygomis svarbu pagrįstai apibrėžti skirtingus kultūros ir identiteto aspektus. Straipsnyje daugiausia remiamasi lyginamuoju ir istoriniu sąvokų analizės metodu. Daroma išvada, kad globalizacijos procesai tik skatina iš naujo apibrėžti bendruomenės identitetą - istoriškai kintančias kultūros reikšmes.

ENCurrent literature on globalization is full of references to "imagined communities". One goal of this paper is to demonstrate and make explicit some substantive connections between globalization and the rediscovery of community. The contrast between community and society is part of classical sociological tradition. Classical sociology sees the problematic relationship between these two orders as sociology's primary topic for investigation. What then is new about the latest phase of the modern revival of community and what are the factors accounting for it? How can we conceptualize it? What do these facts indicate? What is the core meaning of these ambiguous concepts and what are its essential features? In sociological literature, society is usually viewed as being essentially individualistic. At the same time community has been described as experiencing a condition of crisis throughout its history. The idea of community has not been eradicated, but remains resilient and may comfortably coexist with contemporary globalization. The paper argues that in contemporary societies collective identities are increasingly separated from their primordial core. It suggests that reflexivity is a basis for identity construction. The main point is that the concept of community recognizes a specific combination of differences and identity.