Moksleivių tarpusavio bendravimo pažinimas
LTMūsų ateities tikslas – ugdyti gerus, sveikatai palankius tarpusavio santykius, meilę ir pagarbą vyresniems, atjautą silpnesniems, todėl svarbu pažinti vaiko santykius su draugais ir vyresniaisiais. Straipsnyje siekta labiau pažinti Lietuvos moksleivių tarpusavio santykius ir ryšius su artimais žmonėmis, giliau suvokti bendravimo svarbą, saugumą šalies mokyklose ir šeimose. Tyrimas atliktas pagal tarptautinę Pasaulinės sveikatos organizacijos programą „Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimai“, vykdomą 30 pasaulio šalių. Naudota bendra tarptautinė anketa. Straipsnyje analizuojami Lietuvos moksleivių dviejų apklausų apie jų bendravimą duomenys. Nustatyta, kad ketveri metai (1994-1998) pakeitė Lietuvos moksleivių bendravimo santykius: kas trečias iš apklaustųjų gana lengvai dalijosi savo rūpesčiais su bendraamžiais, mergaitės palyginti rečiau dalijosi savo rūpesčiais su berniukais. Dauguma paauglių ir šiuo metu turi bent vieną artimą draugą, tačiau jo turėjimo galimybė mažėja. Po pamokų moksleiviai su draugais daugiausia leido laiką tik kartą per savaitę, o vakarais daugiausia būdavo namie. Padaugėjo moksleivių, 4-5 dienas per savaitę po pamokų praleidžiančių laiką su draugais. Mažesnis procentas berniukų jautėsi vieniši. Vyresni moksleiviai rečiau jautėsi atstumti ir vieniši nei jaunesni. Mokykloje sumažėjo atstumtų ir vienišų moksleivių, bet pastebėta daugiau tyčiojimosi atvejų. Įvykus šiems teigiamiems ir neigiamiems pokyčiams, Lietuvos moksleivių bendravimo rodikliai dar labiau priartėjo prie Europos šalių vidurkio.Reikšminiai žodžiai: Moksleiviai; Mokykla; Nacionalinis tyrimas; Saugumas; Socialinė aplinka; Tarpusavio bendravimas; Vaikų savitarpio santykiai; Šeima; Behavior; Cross-national study; Family; Lithuania; Relationships of childrens with their peers; School; School aged children; Security; Social environment.
ENThe relationships of children with their peers are recognized as important because of their links to later social adjustment. The social positions of parents have a substantial impact on the acquisition of independent social positions by their children. Common societal status and status - inheritance may help explain the variations in the attitudes, relationships, and modes of behavior of parents and their children. The aim of this investigation was to study changes of relationships in schoolchildren of Lithuania in 1994-1998. The study was carried out in accordance with the WHO Cross-National Survey on Health Behavior in School-aged Children (HBSC). The number of questionnaires used for analysis was 5,428 in 1994 and 4,513 in 1998. The schoolchildren were 11,13 and 15 years old. The children were questioned by anonymous self-reported questionnaires. The study results of 1998 show that it was much easier for students to talk about things that seriously concern them with a friend of the same sex. Most schoolchildren have one near friend and spend time with friends after classes. Happiness and loneliness among older schoolchildren were significantly lower than among their younger peers. The study results indicate that the students had more close friends in 1998. The amount of time spent with friends also increased since 1994. [From the publication]
