Vakarų Lietuvos (Žemaitijos) "Lurdų" apeiginės kultūros lokaliniai ypatumai
LTRemiantis etnologinių ekspedicijų (1994-2000 m.), kurių metu surinkta amžininkų liudijimų, medžiaga, taip pat žurnalo „Lurdas“ 1936-1940 metų medžiaga, straipsnyje aprašomi Vakarų Lietuvos (Žemaitijos) Lurdai ir jų apeiginė kultūra, jos lokaliniai ypatumai. Aptariami Palangos, Plungės, Inkaklių, Varnių, Gardamo, Švėkšnos, Kartenos, Veiviržėnų, Ablingos, Kretingos, Užluobės, Užvėnų, Kuršėnų, Tryškių, Pašilės, Vainuto, Orvidų sodybos, Kaltinėnų Lurdai, atskleidžiamos kiekvieno jų apeigų formos. Teigiama, kad daugumos Lurdų šventovių apeiginė kultūra panaši pavienių maldų, visuotinio giedojimo, gegužinių pamaldų puoselėjimu. Autorių nuomone, mažiausia tarp apeiginės kultūros formų yra chorų švenčių, misterijų, eucharistinių kongresų, Krikšto ir Santuokos sakramentų, spektaklių, Motinos dienos minėjimų. Atskleidžiama, kad labiausiai išsiskiriantys ir veikliausi šių dienų Vakarų Lietuvos Lurdai yra Kretingoje ir Kaltinėnuose: parodoma, kad Kretingos Lurdas pasižymi chorų šventėmis ir misterijomis, o Kaltinėnų - Santuokos sakramentų šventimu. Autorių nuomone, visi vakarų Lietuvos Lurdai išlaiko ir senąsias tradicijas, ir kuria naujas. Akcentuojama, kad kad Lurdai nėra vien katalikų pamaldų vieta, bet ir tautinio bei kultūrinio ugdymo židinys, nes šalia Lurdų vyksta įvairūs minėjimai, chorų šventės, teatro pasirodymai, pritraukiantys įvairių konfesijų ir įsitikinimų žmones, taip prisidėdami prie bendruomenės moralinio ir tautinio sąmoningumo ugdymo, darydami didelę įtaką bendruomenių religiniam ir kultūriniam gyvenimui.
ENBased on the ethnological expeditions (1994-2000) during which the data of statements from the contemporaries was gathered, and also the data of 1936-1940 journal „Lurdas“ , the articles describes the Western Lithuanian (Žemaitijos) Lourdes, their ceremonial culture and local characteristics. The Palanga, Plungė, Inkakliai, Varniai, Gardamas, Švėkšna, Kartena, Veiviržėniai, Ablinga, Kretinga, Užluobė, Užvėnai, Kuršėnai, Tryškiai, Pašilė, Vainutas, Ordvidų homestead and Kaltinėnai Lourdes are discussed, revealing their ceremonial forms. It is stated that most of the ceremonial cultures of the Domains of Lourdes are similar to the single prayers, universal singing, and the fostering of May masses. In the author’s opinion, the less promoted ceremonial cultural forms are the choral festivals, the mystery plays, the eucharistic congress, Sacraments of Baptism and Marriage, plays and Mother’s Day celebrations. It is revealed that the most outstanding and active Lourdes of todays Western Lithuania are situated in Kretinga and Kaltinėnai. It is highlighted that the choral festivals and the mystery plays distinguish the Kretinga Lourde while the celebration of the Sacrament of Marriage distinguishes the Kaltinėnai Lourde. In the author’s opinion, all the Lourdes of Western Lithuania maintain the old traditions and create new ones. It is highlighted that Lourdes are not only the place for masses but also a place of national and cultural education, because near the Lourdes, various celebrations, choral festivals, theatre performances take place. These events attract people from various religions and beliefs and in this way contributes to the moral and national consciousness education of community by influencing the religious and cultural life.
