Dievas ir pasaulis - kaip du amžini pradai: naratyvinė lietuvių patirtis

LTStraipsnyje analizuojama Dievo ir pasaulio samprata bei santykiai naratyvinėje lietuvių patirtyje, remiantis etiologinėmis sakmėmis. Teigiama, kad jose pasaulio vaizdas nėra vienareikšmis; Dievo sukurtas pasaulis turi plačias interpretavimo galimybes tradicinės kultūros vienovėje. Universalus pasaulio triaukštis modelis hierarchizuoja erdvę, jos sampratai suteikia baltiškąjį akcentą. Autorės teigimu, etiologinėse sakmėse yra išsaugota archajinė kūrybos samprata - Dievui kūrimo darbuose dažnai talkina įvairūs pagalbininkai. Jais gali būti kitas dievas ar velnias, šventuoju tapęs žmogus ar sakralus gyvūnas. Autorė teigia, kad lietuvių etiologinėse sakmėse veikiantis Dievas kupinas netikėtų savitumų: jis gali kurti vienas, jam gali talkinti įvairūs gyvūnai ar žmonės, jo veikla tobula, bet jis gali klysti. Kūrimo darbuose Dievas gali būti nepaprastai aktyvus ir kartu gali suteikti galimybę veikti kitiems: velniui, žmogui ar šventajam. Tačiau Dievui būdingas elgesys dažnai yra žmogiškas: impulsyvus, emocionalus ir net nenuspėjamas. Daroma išvada, kad tradicinė kultūra remiasi antropocentrinėmis etinėmis nuostatomis, dieviškoji veikla sąlygojama žemdirbio pasaulėjautos. Mozaikiškas lietuvių etiologinių sakmių palikimas pristato mums kuriantį, valdantį ir teisiantį pasaulį Dievą. Jis išlieka konkretus ir žemiškas savo veiksmais, nenuspėjamų sprendimų, nepaprastos galios. Konstatuojama, kad gilindamiesi į dieviškumo apraiškas lietuvių naratyvinėje patirtyje, gilinamės į pačius save, nes atskleisti Dievą yra tolygu atskleisti galutinę savo paskirtį.

ENIn human history the relationship between God and the world is a permanent issue: the definition of the primacy, the recognition of their origin and God's revelation in everyday life and experience. The prerogative of the eternity is evident when the two elements - God and the world-are juxtaposed and when the difference between them is that of perfection. According to Antanas Maceina, "the world becomes a reality, and God is a reality". It is only the presence of God that accounts for the existence of the world. The existence of God imbues the world with mysteriousness, thus eliminating the absurdity of being without God (Blaise Pascal). "God is the beginning of everything" - this belief is inherent in Lithuanian memory. In Lithuanian etiological legends divine activity acquires concrete earthly dimensions, and God is accredited with universal creative powers -"God is the old master". In his creation God has his opposite - the Devil. In etiologic texts God does not act alone - in his creative work he is helped by other gods or the Devil, while the human being becomes a holy or sacred animal (the latter interpretation is a very archaic motif). God is anthropomorphous, his image is that of an old man (in magic tales a little good old man helps the poor, gives presents, punishes the evil rich man, etc.) or of a privileged beggar. In traditional culture God determines the rules of ethics and moral argumentation is obvious in his actions. The entire human history is conceived as a sum of God's revelations (AntanasRubšys).