Gyvenimas Vilniaus jėzuitų profesų namuose

LTStraipsnyje yra analizuojamas istoriografijoje menkai tyrinėtas vienuolinis gyvenimas Vilniaus jėzuitų profesų namuose 1604 - 1773 metų laikotarpiu. Profesų namų kertinis akmuo šalia Šv. Kazimiero bažnyčios buvo iškilmingai pašventintas 1604 m. gegužės 12 d. Po dvidešimties metų namų gyvenimas galutinai nusistovėjo. Profesų namų gyvenimą trikdė karai, maras ir gaisrai, siautėję Vilniuje. Paprastai namuose gyvendavo nuo 16 iki 32 ar 33 jėzuitų. Būta ir nuolat čia gyvenančių pasauliečių, iš kurių dažniausiai tai būdavo garbaus amžiaus kilmingi geradariai. Pagrindinis "išorinis" tėvų kasdieninis darbo laukas buvo sielovada tiek namų bažnyčioje, tiek už jos ribų. Jėzaus Draugija parodė puikų pavyzdį, t.y. viena pirmųjų atkreipė dėmesį į poilsio svarbą vienuolinio gyvenimo kasdienybei. 1619 m. minima, jog "dvasios atgaivai" profesų namams buvo įsigytas sodas užmiestyje. Šiame "Rojaus" sode vienuoliai galėdavo poilsiauti ne daugiau kaip 12 kartų per metus. Tik iš aukų išsilaikančius profesų namus ne kartą ištikdavo ekonominė krizė. Bendras gyvenimas profesų namuose reikalavo iš vienuolių artimo meilės, tolerancijos ir supratingumo, kurių prireikdavo ir periodiškai namuose būnantiems ligoniams bei karšinčiams. Šventa ir pavyzdinga mirtimi profesų namuose buvo džiaugiamasi, tačiau buvo skundžiamasi rūsčia lemtimi ir tikimasi geresnių ateinančių metų, giltinei nukirtus didesnį grobį. Ne vienas vienuolis paaukojo savo gyvybę patarnaudamas maro aukoms.

ENThe article is a short study on a topic scarcely studied in Lithuanian historiography: the everyday life in the Jesuit Domus Professa in Vilnius in the years 1604- 1773. The main research topics are: daily work, recreation, expenditures, interaction, sickness and death. In addition, a short outline of the history of the Domus Professa is presented, the living space is described and the personal composition of the inhabitants is analyzed.