Dėl Juozapo Stakausko knygos "Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje"

LTStraipsnyje analizuojama J. Stakausko monografija "Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje" (Kaunas, 1934). Ji cituojama iki šiol, o daugelis jos teiginių virto vadovėlių tiesomis. Visa tai lėmė autoriaus nuodugnus XIII a. šaltinių pažinimas ir savitas jų interpretavimas, mokslinių problemų iškėlimas ir jų gvildenimas. Atskirai aptariamas J. Stakausko požiūris į kryžiaus karus, į karaliaus Mindaugo konversiją ir apostaziją, į Lietuvos valstybę, tai pat apžvelgiama monografijos įtaka vėlesniems Mindaugo laikų tyrinėtojams. J. Stakauskas žiūrėjo į viduramžių Kryžiaus karus itin humanistiniu žvilgsniu, juose įžvelgė Bažnyčios ir Šventosios Romos imperijos politikos interesų bendrumą. Mindaugo krikštą J. Stakauskas vertino kaip sėkmingą politinį žingsnį, kurio dėka Lietuvai buvo garantuota popiežiaus globa nuo visų priešų, taigi ir nuo Ordino. Jis manė, kad Žemaičių žemių užrašymai Ordinui turi falsifikatų ypatybių. J.Stakausko požiūris į Lietuvos valstybės likimą yra originalus. Jis rašė, kad Lietuvą gelbėjo visuotinės Katalikų Bažnyčios ir Vokiečių imperijos sąjunga, kuri buvo iš pradžių nukreipta į pietus ir tik vėliau į rytus. Padėjo Lietuvai išlikti ir jos kaimynų vokiečių, lenkų, čekų konkurencija dėl pagonių teritorijų. Mindaugo krikštas ir karaliaus vainikas buvęs ne vien valstybingumo simbolis, bet ir juridinis Lietuvos valstybės pripažinimas. J.Stakauskas nepritarė minčiai apie Mindaugo apostaziją ir paneigė daugumos istorikų argumentus.

ENJuozapas Stakauskas was a Lithuanian historian, theologian, and priest who completed his studies in Vienna and wrote a study about the relations of Lithuania's King Mindaugas with the West. His monograph, based on 13th century historical sources and having original statements, retains its scientific value even today. The author maintained that in the Middle Ages the Church tried to become universal while the Holy Roman (German) Empire sought to conquer pagan lands. The union of the Curia and the Empire gave birth to the Crusades. The church policy of the Holy See, blessing the Crusades, had been wrong. The rights of the neophytes to participate in state life were abolished. However, Pope Innocent IV strongly favored the baptism (1251) and coronation (1253) of Mindaugas. He displayed great goodwill toward Lithuania. Stakauskas thought that Mindaugas remained a strong Christian until his death (1263) and never reverted back to pagan religion. Not all Lithuanian tribes submitted to his authority. They acted destructively with regard to the Lithuanian State. The heads of these tribes killed Mindaugas. Lithuania remained a pagan country. However, Lithuania, after joining its policies with the West in the 13th century, never turned away from them, but only held negotiations on the conditions for baptism.