Kaip vysk. Jurgis Matulaitis gelbėjo T. Frydrichą Mukermaną
LTVokietis jėzuitas Frydrichas Mukermanas (Friedrich Mukermann; 1883-1946) - gabus pamokslininkas, lyginamas net su Petru Skarga, sociologas, per Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo vokiečių karių katalikų kapelionas. Vyskupui Jurgiui Matulaičiui rūpėjo bažnyčią išlaikyti katalikų rankose. Todėl jis paprašė t. Mukermaną nepasitraukti su kariuomene, likti Vilniuje. Paklausęs prašymo Mukermanas pasiliko ir, vyskupui pritarus, ėmėsi ne tik tikybinės, bet ir socialinės, kultūrinės veiklos. Pramokęs lenkų kalbos, be to, paskirtas Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi, jis savo pamokslais, veikla traukte traukė įvairių tautybių tikinčiuosius. Maža to, jo sumanymu šalia bažnyčios esančiuose vienuolijos rūmuose įsikūrė darbininkų organizacija, pavadinta Krikščionių darbininkų sąjunga (Liga robotnicza św. Kazimierza). Labai greitai į ją įstojo daugiau nei 9 tūkst. įvairių tautybių vyrų ir moterų. Bolševikų valdžiai F. Mukermanas pasirodė pavojingas, todėl jam įsakyta Vilnių palikti. Gandas apie trėmimą pasklido labai greitai ir, t. Mukermanui atėjus į Šv. Kazimiero bažnyčią atsisveikinti, susirinkusi minia jo neišleido. Kartu kurį laiką neįleido ir bolševikų t. Mukermanui suimti, nors po kurio laiko šie t. Mukermaną išsivedė jėga. Vyskupas J. Matulaitis ėmėsi visų įmanomų žygių, kad bolševikų valdžia suimtąjį paleistų. Šios vyskupo pastangos ir nagrinėjamos straipsnyje.
ENThe German Jesuit Friedrich Mukermann (1883-1946) was a talented preacher, compared even to Piotr Skarga. During the WWI he was the chaplain for Catholic German soldiers at the Church of Saint Casimirus in Vilnius. Bishop Jurgis Matulaitis was concerned with keeping the church in the hands of Catholics therefore he asked Mukermann not to leave together with the army, but stay in Vilnius. Mukermann satisfied Matulaitis’s request, remained in Vilnius, and, upon receiving the bishop’s consent became engaged not only in godly, but also in social and cultural activities. Upon learning some Polish language and after getting the position of the rector of the Church of Saint Casimirus, he managed to attract churchgoers of different nationalities by his sermons and other activities. In addition, following his idea, a workers’ organization, called the League of Christian Workers of Saint Casimirus (Liga robotnicza św. Kazimierza) was founded in the house of the monkood by the church. The league was joined by more than nine thousand men and women of different nations. Mukermann seemed dangerous to the Bolshevik authorities therefore he was ordered to leave Vilnius. The rumour of his exile was spread very quickly and when Mukermann came to the Church of Saint Casimirus to say his last goodbyes, the crowd, which gathered there did not let him go and did not let the Bolsheviks in. The Bolsheviks took Mukermann by force and arrested him. Bishop J. Matulaitis took each and every attempt in order for the Bolshevik authorities to release Mukermann. The aim of the article is to study the bishop’s attempts.
