Dichotominės struktūros kaip pagrindiniai polifoninio teksto elementai Vytauto P. Bložės kūryboje
LTStraipsnio objektas - Vytauto P. Bložės eilėraščių vienas struktūros principų, kurį galima įvardyti dichotominiu, arba binarinių opozicijų kombinavimu. Straipsnio tikslas - parodyti, kaip archajiškiausi mitinės sąmonės dichotominiai archetipai interpretuojami originaliojoje kūryboje, kaip jų pagalba kuriamas savitas poetinis pasaulio modelis. Metodas - analitinis, komparatyvistinis. Išvados - poetas Vytautas R Bložė, sumaniai pasinaudodamas lietuvių ir kitų tautų folkloru bei mitais, įvesdamas į eilėraštį gerai visiems iš minimų šaltinių pažįstamas figūras (ypač pamėgtos: avelė, aviniukas, ėriukas, vilkas, dvyniai), sukuria savitą ir paradoksalų polifoninį tekstą, kuriame daugiabalsumo efektas pasiekiamas manipuliuojant tik keliomis figūromis - jos keičiamos vietomis, joms suteikiamos atvirkštinės semantinės reikšmės (pavyzdžiui, tradicinių binarinių porų pozityvios figūros įgyja negatyvią reikšmę), viena dengiama kita arba viena sulydoma su kita ir pan. Bložės eilėraštyje susitinka įvairių laikotarpių ir kultūrų ženklai, tačiau nesunku pastebėti, jog dominuojanti ir visa jungianti ašis yra dzenbudistinė filosofija, kurios atraminis principas yra komplementarumas, arba papildantis priešybių santykis, akivaizdžiai išreikštas in ir jan simbolika.
ENLithuanian poet Vytautas P. Bložė is the most prominent figure in the context of polyphonic poetry. Still, the principles observed by the writer in creating a peculiar and specific model of a poetic world have never been under a thorough study in literary criticism. One aspect - dichotomic structures by the variation of which Bložė is constructing the multisided space of a poem is highlighted in the article. The poet is in search for the references in folklore and mythology, for it is the mythic world outlook that can represent dualistic oppositions as the background of the world structure. Bložė's most favourite poetic figures are the sheep (the lamb) and the wolf. Both in Lithuanian creation as well as in that of other nations permanent oppositions are commonly maintained by their symbolic meanings. In (he creation of Bložė, however, these figures undergo changes in respect to their shapes, semantic meanings, and their functions arc usually exchanged. One opposition is covered by the other and the latter - by the third one, every branch constantly intervenes into a different context and thereby a plait of paradoxes is women. It is so close to the mythic logic and the logic of folklore, i.e. reverse logic - a metaphor at the end of the metaphor. We have highlighted another figure of twins which is of no less importance in the poetry of Bložė. A dualistic conscience, the inner conflict, the problem of the splitting "self" (I and I-that is another) is revealed through it.In this context, however, the twins appear as an echo of the mythic cult of the twins and in addition, the principle of the daoistic philosophy "two are one" (in other words the existence of one with the absence of the other is impossible). Thereby the idea (taken over from the dzen buddhistic world conception) claiming that the core of all structures in the model is, the coexistence of two in one as if is made pure.
