Lietuviška muzikologinė literatūra tarpukario Lietuvoje (1918–1940)

LTStraipsnyje rašoma apie 1918-1940 m. išleistus ir Lietuvoje naudotus muzikologinius, t.y. etnomuzikologijos, muzikos istorijos ir muzikos teorijos, veikalus. Jų paplitimas buvo susijęs su praktiniu muzikos literatūros lietuvių kalba poreikiu - didžiuosiuose Lietuvos miestuose steigė valstybines muzikos mokyklas. Be to, unikaliu to meto palikimu galima laikyti vadovėlius, kuriuose supažindinama su lietuvių liaudies instrumentais ir mokoma jais groti. Atskirai straipsnyje aptariamas Teodoro Brazio indėlis į muzikos teorijos raidą Lietuvoje (jo knyga "Choralo mokykla", kurioje mokoma tradicinio grigališkojo giedojimo, iki šiol yra vienintelė šios srities studija lietuvių kalba). Ypatingą bibliografinę vertę yra įgavę minimu laikotarpiu išleisti lietuvių muzikams - M. K. Čiurlioniui, Č. Sasnauskui, J. Naujaliui, K. Petrauskui - skirti studijos ir albumai. Apie tarpukario laikų muzikos mokslą Lietuvos Respublikoje ir stambiausiuose šalies miestuose buvo rašoma epizodiškai, nes lietuviškoji muzikologija tuo metu dar tik "stojosi ant kojų". Didžioji dalis teorinių ir muzikos istorijos darbų, atsižvelgiant į poreikius, buvo šviečiamojo pobūdžio ir skelbta periodikoje. Indėlis į skirtingas muzikologijos sritis buvo nevienoda, nevienodai jos atspindėtos spaudoje. Daugiausia dėmesio susilaukė lietuvių liaudies muzikos menas, lietuviškų dainų ir melodijų rinkimas. Be to, tuomet buvo parašyta iškilių mokslinių etnomuzikologinių darbų apie lietuvių liaudies muzikos rinkimą, liaudies dainų kodifikavimą, lietuvių liaudies muzikos instrumentus ir lietuvių liaudies muziką apskritai.

ENThe article presents information on the studies of musicology, i. e. ethno-musicology, music history and theory, published and used in Lithuania in 1918-1940. Their spread was related to the practical need for music literature in the Lithuanian language – state music schools were launched in the biggest cities of Lithuania. In addition, the manuals, getting the reader familiarized with Lithuanian folk instruments and the ways to play them can be considered a unique heritage of the period. The contribution of Teodoras Brazys into the development of music theory in Lithuania is discussed separately (his book “Choralo Mokykla”, teaching traditional Gregorian chants, is still the only study of the area in the Lithuanian language). The studies and albums dedicated to Lithuanian musicians - M. K. Čiurlionis, Č. Sasnauskas, J. Naujalis are K. Petrauskas, published during the period in question have acquired a special bibliographic value. The music science of the Republic of Lithuanian of the interwar times is studied episodically, since the Lithuanian musicology was only in its initial phase. Most theoretic and musical history studies, referring to the needs, were of an educational character, they were published in periodical publications. The contribution into different areas of musicology was not homogeneous, the areas were also unequally reflected in the press. Most attention was dedicated to the art of Lithuanian folk music and collection of Lithuanian songs and melodies. In addition prominent studies of ethnic musicology on collection of Lithuanian folk music, codification of folk songs, Lithuanian folk music instruments and Lithuanian folk music as a whole were published.