Kunigo Bronislovo Laurinavičiaus veikla ginant tikinčiųjų ir apskritai žmogaus teies sovietmečiu

LTStraipsnyje analizuojama Vilniaus arkivyskupijos kunigo Broniaus Laurinavičiaus biografija, rezistencinė veikla. Tai buvo darbštus, pareigingas, energingas kunigas, jo pastangomis 1959 m. pastatyta bažnyčia Švenčionėliuose. Nepaisydamas valdžios draudimų ir įspėjimo, B. Laurinavičius katekizavo vaikus, atvirai protestavo prieš suaugusių tikinčiųjų persekiojimą. Po nepavykusio bandymo užverbuoti jį akylai sekė KGB. Sovietinės valdžios atstovams ypač nepatiko, kad kunigas visus tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus atvirai išsakydavo aukščiausioms valdžios instancijoms, medžiagą perduodavo pogrindinei "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai". Buvo tikrinamas kiekvienas B. Laurinavičiaus žodis, korespondencija, ryšiai. Sekimas ypač suaktyvėjo nuo 1979 m., kai jis įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę (LHG). LHG tapo žmogaus teisių gynimo simboliu, jos nariai surinko ir paskelbė dokumentus, įrodančius civilinių teisių pažeidimus. Į LHG įstojus B. Laurinavičiui, jos veikla suaktyvėjo. Per trumpą laiką buvo paskelbta nemažai pareiškimų ir protestų dėl Lietuvos ir kitų valstybių disidentinio judėjimo dalyvių areštų ir persekiojimų, buvusių politinių kalinių diskriminavimo ir kt. Netikėtą kun. B. Laurinavičiaus mirtį 1981 m. autoavarijoje Lietuvos tikintieji ir kunigai vertino kaip KGB darbą. Tačiau negalėdami pasiremti konkrečiais dokumentais galime tik daryti prielaidas, kas iš tiesų kaltas dėl jo žūties. Straipsnyje skelbiami su B. Laurinavičiaus veikla susiję dokumentai.

ENThe article analyzes the biography and resistance activities of Bronius Laurinavičius, a priest of Vilnius Bishopric. Bronius Laurinavičius was a diligent, dutiful and energetic priest, by his attempts a church in Švenčionėliai was erected in 1959. Despite the admonitions by the authorities, B. Laurinavičis catechized children and expressed open protest against the persecution of adult believers. After a failed attempt to be recruited by the KGB, the said organization watchfully spied on him. Representatives of the Soviet authorities were especially dissatisfied with the fact that the priest openly stated all the facts of violation of the rights of believers to the highest state institutions and presented the materials to the underground publication "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". All his correspondence was scrupulously watched. The spying especially intensified in 1979, when he entered the Lithuanian Helsinki Group (LHG), which became a symbol of protection of human rights. The members of the group collected and published the documents, evidencing violations of civil rights. After B. Laurinavičius joined the LHG, its activities intensified. During a short period of time a significant number of declarations and protests regarding the arrests and prosecution of the participants of the dissident movement of Lithuania and other states, discrimination of the former political prisoners, etc. was published. The sudden death of priest B. Laurinavičius in the car accident in 1981 was viewed by Lithuanian priests and believers as an act of the KGB. However as no specific documents can substantiate the fact, one can only speculate on the issue who could be possibly guilty. The article also publishes the documents, related to the activities of B. Laurinavičius.