Lietuviška daina ir giesmė Mažosios Lietuvos katalikiškoje spaudoje (XIX a. pab.-XX a. pr.)

LTRemiantis publikuotais katalikiškos periodinės spaudos leidiniais, straipsnyje siekiama atskleisti lietuviškų dainų ir katalikiškų giesmių kaip svarbaus šio krašto muzikinės kultūros klodo reikšmę Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros istorijai. Teigiama, kad atsiriboję nuo visuotinai paplitusios liuteroniškosios tradicijos, Mažosios Lietuvos lietuviai katalikai savo parapijų bažnyčiose apeigų metu giedojo katalikiškas giesmes, kurių lietuvių kalba turėjo nedaug, o ir tos beveik visos buvo paženklintos šimtmečiais Didžiojoje Lietuvoje skiepijama lenkiška ir rusiška dvasia. Teigiama, kad evangelikų liuteronų spauda ir jos propaguojamos idėjos buvo nepriimtinos Mažosios Lietuvos katalikų bendruomenei, tad pagrindiniai ir vieninteliai Mažosios Lietuvos katalikiški laikraščiai buvo „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“, leisti Tilžėje. Jų redaktoriai daugiausia populiarino lietuviškas dainas ir giesmes. Pateikiami jų pavyzdžiai su melodijomis, jų turinio analizė. Konstatuojama, kad giesmės, išspausdintos katalikiškuose periodiniuose leidiniuose, buvo bene vienintelis ir nepakeičiamas katalikiško giedojimo šaltinis ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje iki pat spaudos laisvės atgavimo. Daroma išvada, kad negausi Mažosios Lietuvos katalikiškoji spauda svariai prisidėjo prie bažnytinių teisių, katalikų tikėjimo ir kultūros gynimo, lietuviškų dainų bei giesmių platinimo, prie lietuvių katalikų dvasinio pasaulio, moralinių nuostatų išsaugojimo, padėjo atsispirti lietuvių tautos asimiliacijai ir germanizacijai.Reikšminiai žodžiai: Giesmė; Katalikiška spauda; Liaudies dainos; Lietuviška daina; Mažoji Lietuva; Catholic press; Folk song; Hymn; Katholic press; Lithuania Minor; Lithuanian song.

ENBased on the published Catholic periodicals, the paper attempts to reveal the significance of Lithuanian songs and Catholic hymns as an important part of regional musical culture for Lithuanian culture history of Lithuania Minor. Having disassociated themselves from a universally spread Lutheran tradition, Lithuanian Catholics from Lithuania Minor are said to have chanted Catholic hymns during the service at their parish churches, which they had not many in the Lithuanian language; moreover, almost all these hymns were marked by a Polish and Russian spirit implanted in Lithuania Major for centuries. Evangelical Lutheran press and its advocated ideas are said to have been unacceptable to the Catholic community of Lithuania Minor; therefore, the main and only Catholic newspapers of Lithuania Minor were “Tėvynės sargas” and “Žinyčia”, both published in Tilsit. Their editors mainly popularised Lithuanian songs and hymns. Their examples with melodies and content analysis are presented. The hymns published in Catholic periodicals were almost the only irreplaceable source of Catholic chanting in both Lithuania Minor and Lithuania Major until the ban on the press was lifted. The paper concludes that sparse Catholic press of Lithuania Minor significantly contributed to the defence of church rights, Catholic faith and culture, dissemination of Lithuanian songs and hymns, preservation of the Lithuanian Catholic spiritual world and moral values, and helped to withstand the assimilation and Germanisation of the Lithuanian nation.