Komparatyvistinės menotyros metodologinė kaita (Rudolfas Wittkoweris ir Jurgis Baltrušaitis)

LTDifuzinę meno sklaidos analizę, lyginamuosius meno kūrinių ikonografijos, formų, stilių tyrimus, atskirų meninių tradicijų ištakų, savitumų, ieškojimus XX a. viduryje pakeitė kompleksinės komparatyvistinės meninių idėjų ir formų reikšmių studijos, kurioms būdingas platus civilizacinis bei lyginamasis požiūris į meno raidos problemas, ir kurios ieško visai žmonijos kūrybai bendro tolydumo, vienovės, nuoseklumo, tyrinėjant vieną ar kitą meninės kūrybos sritį kaip sudėtingą struktūrą, bei atskleidžiant jų permanentiškumą ir dėsningumus, nulemtus bendražmogiškosios patirties. Šiame straipsnyje apibrėžiamos principinės komparatyvistinės metodologijos nuostatos, kurios tapo pasparos XX a. menotyrininkams tyrinėjusiems daugiasluoksnius Rytų ir Vakarų meno tradicijų sąveikos aspektus. Analizuojant dvi kultūrų koreliacijos teorijas menine plotme - 1) meno simbolių, idėjų bei kūrybos principų difuzijos, 2) spontaniško, "anaforiško" meno morfologinių elementų ir simbolinių prasmių dialogo įvairiose pasaulio šalyse, - remtasi dviejų iškiliausių XX a. menotyrininkų, skirtingų mokyklų šalininkų, Rudolfo Wittkowerio ir Jurgio Baltrušaičio, koncepcijomis.

ENIn the middle of the 20th century the diffusive analysis of spread of art, the comparative iconographies of pieces of art, the studies of forms and styles, the searching for the origins of the individual artistic traditions and peculiarities were replaced by the complex comparative studies of artistic ideas and meanings of forms, characterizing with the broad civilized and comparative view of the art development problems and seeking for the continuity, unity and consistency, common to the entire creative of the mankind by examining one or another area of artistic oeuvre as a complex structure and revealing their permanence and regularities, determined by the common human experience. The article defines the principled provisions of the comparative methodology, which became the foundation for the art critics of the 20th century, who studied the multilayered aspects of the interrelation of the artistic traditions of the East and the West. When analyzing two culture correlation theories on the artistic plane, i. e. 1) diffusion of the artistic symbols, ideas and creative principles, 2) spontaneous, “anaphoric” dialogue between the morphological elements of art and symbolic meanings in different world’s countries, the concepts of two most prominent art critics of the 20th century, advocates of different schools, i. e. Rudolf Wittkower and Jurgis Baltrušaitis, were referred to.