Antano Baranausko kultūrinė lokalizacija: Apšvieta versus Romantizmas

LTLietuvių literatūros istorijoje įsigalėjęs požiūris laikyti Antano Baranausko "Anykščių šilelį" romantine poema. Klasicistinės kūrinio ypatybės tradiciškai paminimos, bet joms neskiriama didesnio dėmesio. Straipsnyje siūloma atsižvelgti į naujausių kultūros istorijos tyrimų hipotezę, jog Apšvietos ir Romantizmo lūžio momentą Lietuvoje dera nukelti iš XIX a. pradžios į 1863 ar net vėlesnius metus. Laikantis šios prielaidos, Baranausko kūryboje ieškoma Apšvietos epistemos bruožų. Teigiama, kad jie dominuoja lenkiškuose ir lietuviškuose proginiuose eilėraščiuose. Atkreipiamas dėmesys į klasicistinę poemų sintaksinę organizaciją, gamtos fenomenų "katalogavimo" tendencijas, švietėjišką darbo ir žaliavų naudingumo etosą. Analizuojama, kaip į vertybinius palyginimus įtraukiami urbanistinės kultūros elementai atlieka etalonų funkcijas. Numatoma tolesnių tyrimų perspektyva interpretuoti A.Baranausko kūrybą kaip unikalios ir provokuojančios dermės tarp Apšvietos ir Romantizmo vaisių.

ENLithuanian literary history habitually regards "Anykščių šilelis", written by Antanas Baranauskas, as a romantic poem. Traditionally, it mentions the classicist features of the work without any further attention to them. This article calls for taking into account the latest hypothesis of the cultural history research, which suggests to shift the moment of the turning-point between Enlightenment and Romanticism from the beginning of the XIXth century into 1863 or even later year. On the basis of this assumption, it looks for the features of the episteme, characteristic to Enlightenment period, in the work of Baranauskas. According to the article, such features dominate in the occasional poems, written in Polish and Lithuanian. It highlights the classicist syntactical organization of the poems, the tendencies to "catalogue" natural phenomena, educative ethos of the utility of labour and raw material. The article analyzes the way, in which the elements of the urban culture, incorporated into the value comparisons, function as the benchmarks. It envisages the further perspective of interpreting Baranauskas' work as a fruit of a unique and provocative harmony between Enlightenment and Romanticism.