Lietuvių tautos demografinės ir etnokultūrinės raidos bruožai XIX–XX a
LTRemdamasis savo tyrinėjimais bei kelių dešimtmečių statistikos duomenimis, autorius nagrinėja, kokią įtaką lietuvių demografijos ir kultūros raidai turėjo XX a. istoriniai ir politiniai įvykiai Lietuvoje bei pačių lietuvių reprodukcinės nuostatos ir gyvenimo būdas. Daroma išvada, kad dėl įvairių išorinių veiksnių įtakos Lietuvos demografinė raida XX a. nebuvo natūrali. Natūralią demografinę ir kultūrinę lietuvių etnoso plėtotę ypač sutrukdė penkiasdešimt metų trukusi sovietinė okupacija. Po nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo (1990 m.) lietuvių demografinė raida įgijo naujų neigiamų tendencijų: šalia iš sovietinių laikų paveldėtų gimdymo motyvacijas slopinančių materialinių nepriteklių dar aktyviau ėmė reikštis moderniajame sekuliarizuotame pasaulyje įsigalėjusios hedonistinės nuotaikos, negimusios gyvybės nepakankamas vertinimas. Šiuo metu visi veiksniai vienodai veikia ne tik etninių lietuvių, bet ir visos Lietuvos visuomenės demografinę būklę: dabar Lietuvoje daugiau gyventojų miršta negu gimsta. Lietuvių dvasinio gyvenimo srityje, vis stipriau pučiant postmodernizmo ir kosmopolitizmo vėjams, sparčiai mažėja etniškumo respektavimas, bet kartu vis labiau stiprėja ir regioninė savimonė.
ENOn the basis of his own research and statistical data of several decades, the author studied the effect of historic and political events in Lithuania on the demographic and cultural development of Lithuanians as well as the reproduction views and lifestyle of Lithuanians. The conclusion is made that due to the influence of various external factors the demographic development of Lithuanians in the 20th century was not natural. The natural demographic and cultural development of the Lithuanian people was especially hindered by the fifty-year long Soviet occupation. After the reestablishment of the independent state of Lithuania (1990), the Lithuanian demographic development acquired new negative tendencies: together with the material deficiencies decreasing the motivation for having children inherited from the Soviet period, the hedonistic attitudes of the modern secularized world, an insufficient regard for an unborn life, became more active. At the present time all the factors affect in an equal manner the demographic conditions not only of ethnic Lithuanians, but of the whole society of Lithuania. Today in Lithuania more people die than are born. In the field of the spiritual life of Lithuanians, with the winds of Postmodernism and Cosmopolitanism blowing ever stronger, respect for ethnicity is decreasing rapidly, but regional self-consciousness is growing ever stronger.
