Mūšos krašto nekirčiuoti balsiai nuo A.Baranausko iki šių dienų

LTStraipsnyje aptariama Mūšos krašto tarmė, kurią A. Baranauskas vadino antraisiais rytiečiais, o A. Girdenis, Z. Zinkevičius – šiaurės panevėžiškiais. Naujoji tarmių klasifikacija yra patobulintas A. Baranausko klasifikacijos variantas. Šiame straipsnyje daugiausia remiamasi A. Baranausko tekstais; jie yra seniausias ir gana tikslus rašytinis tarmės šaltinis. A. Baranausko laikais tarmė buvo išsidėsčiusi abipus dabartinės Lietuvos – Latvijos sienos ir tada visiškai nesiskyrė (priklausė ir tam pačiam administraciniam vienetui). Už dabartinės Lietuvos sienos dabar atsidūrė Brunavos, Budbergos parapijos ir Kriukų, Žeimelio, Smilgių, Nemunėlio Radviliškio ir kitų parapijų šiaurinės dalys. Per 120 metų šiaurės panevėžiškių (antrųjų rytiečių) paplatintų ir nepaplatintų nekirčiuotų balsių i, u fakultatyvus vartojimas iš esmės nesikeitė, o buvę trumpieji balsiai žodžių galūnėse dažniausiai visai iškrito ir vietoj jų nebetariamas joks „murmamasis balsis“.

ENA. Baranauskas called the people speaking the western dialect of Eastern Aukštaičiai the second easterners-the present North Panevėžiškiai. During the life of Baranauskas the dialect was used on both sides of the Lithuanian-Latvian border and did not have any differences. On the basis of dialect texts collected by Baranauskas and all other sources, we may conclude that during 120 years the use of unstressed vowels i and u (broadened and not broadened) has remained the same. The former short vowels at the end of a word were dropped and in their place no "murmuring vowel" was pronounced.