Ar vyskupo Antano Baranausko idėjos sulaukė "Savo išauštančių metų"?

LT2002 m. rudenį nuo vyskupo Antano Baranausko mirties sukako 100 metų. Per tą šimtmetį labai kontroversiškai buvo vertinama tiek jo poetinė kūryba (išskyrus poemą „Anykščių šilelis“), tiek jo gintos idėjinės, visuomeninės, tautinės pažiūros. Ypač jis buvo puolamas dėl savo santūrios laikysenos lietuvių–lenkų tautinių santykių atžvilgiu. XIX a. pabaigoje A.Baranausko ginta pozicija šiuo klausimu yra artima šiuolaikinei, moderniai tautų sugyvenimo sampratai, o iš tikrųjų tai krikščioniškojo principo „mylėk kiekvieną žmogų kaip save patį“ taikymas žmonių grupių ir tautų konfliktams spręsti. Tą patį galime pasakyti ir apie A.Baranausko požiūrį į mokslo ir tikėjimo, mokslinės, techninės pažangos ir dorovės bei sąžinės santykį. A.Baranausko idėjos, išsakytos tiek jo poetinėje kūryboje, tiek korespondencijoje, yra identiškos XX a. vidurio mokslo korifėjų mintims. A.Baranauskas savo gyventoje epochoje daugelio nesuprastas, Maironio žodžiais tariant, sulaukė „savo išauštančių metų“. Straipsnyje, lyginant A.Baranausko mintis, reikštas XIX a. antrojoje pusėje, su mūsų filosofų, gamtamokslininkų samprotavimais šia tema XX a. viduryje, parodomas tokio teiginio pagrįstumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Baranausko recepcija; Visuomeninės pažiūros; Tautinės pažiūros; Antanas Baranauskas; Reception of Baranauskas; Social views; National views.

ENThe 100th anniversary of the death of Bishop Antanas Baranauskas occurred in the autumn of 2002. During the century his poetry (except for the poem „The Forest of Anykščiai“) and the evaluation of his ideological, social, and national views were very controversial. He was especially attacked because of his moderate position regarding Lithuanian-Polish national relations. The position, which Baranauskas was defending at the end of 19th century, is similar to the contemporary, modern conception of harmony between nations and is, in fact, the Christian principle „love your neighbor as yourself“ applied in resolving the conflicts between ethnic groups and nations. The same is true about the view of Baranauskas toward the relationship between science and religion, between scientific-technological progress and morality and conscience. The ideas expressed in his poetry and correspondence are identical to the thoughts of the scholarly coryphaei in the middle of 20th century. Baranauskas, who was generally not understood in his epoch, in the words of Maironis, lived to see „his dawning years“. Comparing the ideas Baranauskas expressed in the second half of 19th century with the views of our philosophers and scientists in the middle of 20th century, the article shows the validity of this statement. [From the publication]