Juozas Brazaitis – tobulesnės demokratijos kūrėjas

LTŠiame straipsnyje, kalbant apie tobulesnės demokratijos kūrimą, pradžioje aptariami motyvai, nulėmę tobulesnės demokratijos koncepcijos paiešką. Plėtojant šią koncepciją nuosekliai išnagrinėtos būdingos jos evoliucijai pakopos, atitinkančios tam tikrą demokratijos modelį, ir atskleistos tų demokratijos modelių būdingosios savybės. Pirmoje pakopoje, aprašytoje studijoje „Lietuva po II Didžiojo karo", labiau akcentuojamos bendros nuostatos - lietuvių kultūros svarba tautos išlikimui, aptariami trys idealai, garantuojantys tautos kultūros plėtotę: religinis, tautinis ir socialinis. Remiantis jais susiformavo politinės srovės - partijos, trukdžiusios visuomenės santarvei, todėl vietoj partijų visuomenei atstovauti turėtų profesiniai susivienijimai. Toliau nagrinėjama moderuotosios demokratijos idėja, grindžiama taurių asmenybių iškėlimu į vadovaujančias grandis. Darbas - kiekvieno pareiga ir teisė. Valstybės suverenumas priklauso tautai, kuri jį reiškia per tiesiogiai renkamą prezidentą, seimą, profesiniu pagrindu sudarytus rūmus. Ūkinio gyvenimo pagrindas - privati nuosavybė ir iniciatyva. Labiausiai yra išplėtota reformuotos demokratijos koncepcija. Čia siūlomas kitoks visuomenės organizavimo būdas - partinis ir profesinis. Konkretizuojamos profesinio organizavimo formos: sąjungos ir profesiniai rūmai, kurių numatoma treji (pagal pagrindines darbo sritis). Valstybės gyvenimas organizuojamas suteikiant prioritetą darbui, o tik antroje vietoje lieka kapitalas ir nuosavybė. Ypač daug dėmesio skiriama ūkininkų luomui, kaip sveikųjų tautos tradicijų ir valstybės ūkio pagrindui.

ENIn its discussion of the creation of a more perfect democracy, this article first reviews the motives which determined the search for the concept of a more perfect democracy. In explaining this concept, the stages, complying with a certain model of democracy, characteristic of its evolution are consistently analyzed, and the typical characteristics of such models of democracy are presented. The first stage, described in the study „Lithuania after World War II", places greater emphasis on general regulations - the importance of Lithuanian culture for the preservation of the nation. Three ideals, guaranteeing the spread of national culture: religious, national, and social, are also discussed. Relying of them political streams - parties, hindering the harmony of society, were formed and thus professional unions instead of parties should represent society. The idea of a moderated democracy, based on the elevation of noble personalities to leading positions is then analyzed. Work is a duty and right for everyone. The sovereignty of the state belongs to the nation, which expressed it through a directly elected president, parliament, and trade unions formed on an occupational basis. The foundation of economic life is private property and initiative. The concept of a reformed democracy receives the greatest attention in the article. A different manner of organizing society - based on party and occupation - is proposed. The forms for the organization of occupations: unions and professional trade unions of which three are foreseen (according to the main areas of work) are made more concrete. The work of the state is organized placing priority on work, leaving capital and property in only second place. Particular attention is devoted to the class of farmers as the foundation of the healthy traditions of the nation and state economy.