LTIstorikas Edvardas Gudavičius, aptardamas kun. Juozapo Stakausko 1934 m. išspausdintą monografiją „Lietuva ir Vakarų Europa XIII-ame amžiuje“, rašė: „Logišku dėsningumų suvokimu, dalykiniu faktų apdorojimu, pagrįstomis išvadomis šią studiją galima lyginti su geriausiais vokiečių ir lenkų istorikų literatūros apie Mindaugą darbais. Drįsčiau net pasakyti, kad su H.Łowmiańskio veikalu ji sudaro Mindaugo problematikos viršūnę“. Toks profesionalumo apibūdinimas tinka ne tik minėtai monografijai, taip galima vertinti ir kitus J.Stakausko istorine tematika parašytus darbus. Dr. J.Stakauskas istoriko darbą turėjo derinti su dvasininko pašaukimu. Panašus derinys tarp XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorikų nebuvo vienintelis. Prisiminkime kad ir prof. Joną Totoraitį MIC, kuris pirmasis apgynė daktaro disertaciją istorine tematika. J.Totoraitį ir J.Stakauską siejo ne tik tai, kad jie buvo kunigai, ar tai, kad jie abu savo disertacijoms temas pasirinko iš Mindaugo laikų, bet ir tai, kad abu istorijos dalykus studijavo už sienyje – J.Totoraitis 1904 m. disertaciją apgynė Šveicarijoje, Friburgo universitete, o J.Stakauskas – 1930 m. Vienos universitete. Išsamesnės studijos apie J.Stakausko biografiją ir jo atliktus darbus iki šiol nėra. Iš negausios literatūros pirmiausia galima paminėti enciklopedijų straipsnius ir publikacijas apie tai, kad J.Stakauskas, būdamas Vilniuje archyvo direktoriumi, archyvo patalpose slėpė žydus ir taip jiems išgelbėjo gyvybę. [P. 129].
ENRev. Dr. J. Stakauskas (1900-1974) was one of the most prominent historians and archivists of interwar Lithuania whose work was not affiliated to Vytautas Magnus University. He studied abroad at the Universities of Innsbruck and Vienna and never lectured at Vytautas Magnus University. Moreover, Stakauskas com bined the profession of a historian with a religious calling. Because he was a priest, the Soviet secular authorities did not allow him to work officially and he could not get his works published. In spite of this he never abandoned scientific work, even when he was working as a bishop in remote villages. Stakauskas chose very varied subjects for his research, ranging from 13th cen tury Lithuania under the rule of Mindaugas to the problems encountered at the beginning of the 20th century. Not all of his historical works have been published, many still exist in the form of manuscripts. This article deals with both his pub lished and unpublished works. As can be seen from the overview presented here, Dr. J.Stakauskas was very professional with respect to research methodology. His conclusions were always based on extensive factual evidence and most of his works are still relevant today.