Metafora ir mise-en-sc`ene

LTStraipsnyje siekiama pateikti metaforos teorijos prielaidas, siejant šią teoriją su teatro tyrimais, ir apžvelgti metaforos kaip režisūrinio veikimo būdo suvokimo galimybes. XX a. II pusės Vakarų humanitarijos diskursuose metaforos koncepcija užima itin svarbią vietą: palikęs siaurą filologinį lauką ir pozityvistinę metaforos sampratą, metaforos tyrimas plečiasi į bendresnes poetologijos, naratologijos, istorikos, gnoseologijos, religijotyros, kultūrologijos sritis. Lietuvos teatro kritikai jau nuo septintojo dešimtmečio kalba apie "sceninę metaforą", "metaforinę režisūrą", o "metaforinį teatrą" laiko Lietuvos teatro istoriniu fenomenu. Vis dėlto nuoseklesnė sceninės metaforos samprata nėra suformuluota. Straipsnyje siekiama atskleisti teorines perspektyvas, kurios leistų pritaikyti metaforos teorijas teatro procesų, režisūrinių technikų ir veikimo būdų tyrimams. Toks taikymas gali būti naudingas gilinantis į įvairias teatro sistemų integravimo, tikrovės reprezentavimo, meninių vaizdinių tipologizavimo, spektaklio ir kultūrinio konteksto santykio problemas. Galima teigti, kad metaforos teorija, kaip analitinis ir interpretacinis instrumentas, leidžia tiksliai fiksuoti įvairius šių problemų sprendimo būdus sceninėse praktikose, taigi leidžia interpretuoti istorinius teatro procesus, jų kaitą. Analizuojama R. Jakobsono teorija apie binarinę opoziciją tarp metaforos ir metonimijos, P. Ricoeuro hermeneutinė metaforos teorija, pateikiami lietuviškojo "metaforinio teatro" pavyzdžiai E. Nekrošiaus, J. Vaitkaus, G. Padegimo pastatymuose.

ENHumanistic studies of the 20th century have expanded the theory of metaphor into different fields like historiography, naratology, culture studies, etc. What are the possibilities of applying the theory to studies of visual and performative arts, and theatre in particular? The article deals with the issue, introducing R. Jakobson's theory, the idea of cognitive value of metaphor, and P. Ricoeur's hermeneutic principles as different theoretical attitudes towards metaphor. Different perspectives expose different ways of perceiving the metaphorical structures of mise-en-scène and distinct qualities of what can be called the "stage metaphor". Thus, means of integrating different stage systems, the forms of representation and the relation of performance text to cultural context can be investigated, invoking the key concept of metaphor. The theory of metaphor is also an effective way to locate and to interpret particular historical theatre processes, as for example the productions of the representatives of Lithuanian "metaphorical theatre": J. Jurašas, E. Nekrošius, J. Vaitkus.