Невядомы помнік літаратуры беларуска-літоўскіх татараў
LTPublikuojamas tekstas yra Lietuvos ir Baltarusijos musulmonų (totorių) literatūros paminklas. Totorių protėviai LDK apsigyveno XIV amžiuje. Jie atvyko iš įvairių tiurkų islamo pasaulio vietų: Aukso Ordos, Krymo ir kt. Kalbėjo įvairiomis tiurkų tarmėmis, bet šventosios knygos – Korano – kalba buvo ir liko arabų. Arabų kalbos pozicijos liko nepakitusios, bet tiurkų tarmės ilgainiui užmirštos, imta kalbėti baltarusių arba lenkų kalbomis. Taip Lietuvos ir Baltarusijos totorių literatūra formavosi kaip daugiakalbė. Rašyta arabų, tiurkų, baltarusių ir lenkų kalbomis. Labiausiai palitę žanrai: koranai arabų kalba, tafsirai (pažodiniai korano vertimai lenkų kalba), hamailai (savotiškos musulmonų užrašų knygutės, kuriose būdavo užrašomos įvairios maldos arabų arba tiurkų kalbomis, švenčių ir apeigų taisyklės bei įvairios kalendorinės pastabos baltarusių ar lenkų kalbomis), kitabai (dideli rinkiniai, ypač vertinami slavistų dėl baltarusių ir lenkų folkloro trupinių). Deja, šie tekstai daugeliui slavistų nėra prieinami, nes kad ir kokia kalba būtų jų kalba, jie parašyti totoriams labiau įprastais arabų rašmenimis. Pristatomas rankraštis saugomas Baltarusijos Nacionalinės MA Centrinėje mokslinėje bibliotekoje. Pagrindinis siužetas – Dovydo ir Saliamono dialogas. Publikacijoje pateikiamas lotyniškais rašmenimis transliteruotas tekstas ir jo baltarusiškas vertimas, taip pat teksto lingvistinė analizė.Reikšminiai žodžiai: Totoriai; Baltarusių kalba; Lenkų kalba; Arabų rašmenys; Kitabas; Tatars; The Great Duchy of Lithuania; Belorussian language; Polish language; Arabic characters; Kitabas.
ENThe published text is a monument of the literature of Lithuanian and Byelorussian Muslims (Tartars). The Tartars’ forefathers settled in the Grand Duchy of Lithuania in the 14th century. They came from different places of the Turkic Islam: the Crimea, the Golden Horde, etc.. They spoke in different Turkic dialects however the language of their holy book, i. e. the Holy Qu’ran was and remained Arabic. The positions of the Arabic languages remained unchanged however the Turkic dialects were eventually forgotten and the inhabitants started speaking in the Byelorussian or Polish languages. Thus the literature of Lithuanian and Byelorussian Tartars was forming as a multi-lingual one. The texts were written in Arabic, Turkic, Byelorussian and Polish languages. The most widespread genres are the following: the Qu’ran in the Arabic language, tafsirs (word-for-word translations of the Qu’ran into the Polish language), hamails (peculiar Muslim notebooks, used for different prayers in Arabic and Turkic languages, the rules of holidays and rituals and different calendar notes in Byelorussian and Polish languages), kitabs (large compilations, especially valued by researchers of Slavic languages due to the elements of the Byelorussian and Polish folklore). Unfortunately, the texts are not available to most researchers of Slavic languages, since despite their language, they are written in Arabic characters, more characteristic of Tartars. The presented manuscript is stored in the Central Library of the National Academy of Sciences of Byelorussia. The main subject is the dialogue between David and Solomon. The publication presents a text, transliterated in Latin alphabet and its translation into Byelorussian, as well as the linguistic analysis of the text.
