Tautos tapatumo beieškant

LTDarbe yra recenzuojama Bronislovo Kuzmicko monografija "Tautos tapatumo savimonė: lietuvių savimonės bruožai". Joje yra iškeliama ir nagrinėjama šiuo metu nemadinga, tačiau globalizacijos iššūkių epochoje ypač aktuali ir skaudžiai atsivėrusi lietuvių tautinio tapatumo problema. Autorius, vartodamas filosofinę, politologinę bei socialpsichologinę argumentaciją, apibrėžia savimonės kaip tautinio tapatumo kūrėjos ir pagrindo sampratą, suvaldo iš įvairių tapatumo savimonės nešėjų bei tautinės lietuvių savimonės raiškos formų sudarytą polifoniją. Per asmenybės autentiškumo pagrindų paieškas vyksta visas konceptualusis svarstymas. Akcentuojamas žmogaus savikūros konceptas. Viena stipriausių Bronislovo Kuzmicko argumentacijų atsiskleidžia teigime, jog individo tapatumo negalima išmokyti, įdiegti pamokų, agitacijos, prievartos ar kitais būdais. Jis yra susikuriamas, susiformuojamas. Tik save suvokiantis ir apmąstantis tapatumas gali būti laikomas visaverčiu. Tapatumo pagrindas yra sąmoningumas, įsisąmoninamas buvimas pačiu savimi. Recenzijos autorė polemikuoja su autoriumi dėl jo vietomis per didelės reikšmės teikimo istorinių sukrėtimų įtakos žmogaus savimonei bei kontroversiško inteligentijos vaidmens tautinėje kultūroje vertinimo.

ENThe study reviews Bronislovas Kuzmickas’s monograph "Tautos Tapatumo Savimonė: Lietuvių Savimonės Bruožai", which highlights and examines the unfashionable, but, in the era of challenges of globalization, especially relevant and painful problem of the Lithuanian national identity. The author, by employing the philosophical, politological and social-psychological arguments, defines the concept of self-perception as the basis and developer of the national identity and manages the polyphony, formed of different carriers of self-perception of identity and forms of expression of the national Lithuanian self-perception. The entire conceptual cogitation is performed through the searching for the base of authenticity of a person. The concept of self-development of a person is emphasized. One of the strongest Bronislovas Kuzmickas’s argumentations reveals in the statement that an individual cannot learn identity, i. e. identity cannot be taught or nurtured by the way of lessons, agitation, violence and other ways. It is shaped and developed. Only self-perceiving and self-cogitating identity can be considered full-fledged. The basis for identity is consciousness and conscious being oneself. The author of the review debates with the author regarding him giving too much sense to the influence of historical shocks on a person’s self-perception and his controversial evaluation of the role of the intelligentsia in the national culture.