Sibiras. Lietuvos tremtinių ir kalinių kūryba
LTGalingas pertvarkos vėjas atvėrė langą naujam požiūriui į daugelį reiškinių ir faktų, būtinų įtraukti į meninio gyvenimo ir mokslo apyvartą. Vienas aktualių dabarties reiškinių - lietuvių meninė kultūra Sibire. Ši medžiaga dar tik pradedama kaupti ir publikuoti. Surengtos pirmosios istorinės dokumentinės, dailės parodos, spausdinami tremtinių ir kalinių eilėraščiai, dainos. Gausus Sibiro meninės kūrybos srautas pats savaime yra naujas kultūros reiškinys, pateikiąs ir pirmų žinių apie įvairias kultūros sritis bei jos raiškos formas ekstremaliomis didelės tautos dalies gyvenimo sąlygomis. Net lageriuose buvo buriamasi į sporto kolektyvus, tremtyje egzistavo įvairaus pobūdžio saviveiklos kolektyvai, sugebėję pasisiūdinti net tautinius drabužius. Merginos ir moterys, neturėdamos staklių, mezgė ir siuvinėjo: siuviniuose dažnai buvo įkomponuojami tautiniai motyvai, liaudies dainų ir patriotinių eilėraščių tekstai. Apskritai visa tremtinių ir kalinių kultūrinė veikla Sibire plėtojosi ir funkcionavo daugiausia lietuviškoje aplinkoje. Tačiau kartais išeidavo ir į viešumą, ypač ten, kur buvo didesnės lietuvių kolonijos. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į keletą problemų, susijusių su moksliniais tyrimais bei išsaugojimo kūrinių, kuriuos sukūrė lietuviai Sibire. Viena vertus, mėginama periodizuoti šią kūrybą. Kitas aspektas - kūrybinės produkcijos inventorizavimas. Meno kūriniai saugomi ne tik asmeninėse koleękcijose, bet ir Rusijos bei kitų Rytų Europos valstybių muziejuose. Pagaliau trečia, aptariamos galimybės grąžinti Lietuvos menininkų kūrybinį palikimą gimtinėn.
ENThe fine art of Lithuanians in Siberia is a complicated and multilayered issue that urges for an initial grouping based on various attributes and levels. One of the latter is the level of periodisation. First, it deals with painters who participated in the revolts of 1831 and 1863, their oeuvre in exile and the ripples exile made in their later works. Another stage includes Lithuanian artists in the whirl of revolutions such as painter and general Vytautas Putna, Apolinaras Šimkūnas, Boleslovas Motuza-Matuzevičius, etc. The most important period spans from the years of Soviet occupation in 1940 to the years of "Khrushchovian defrost" in I960. Then the period of voluntary or semi voluntary stay in the very depths of Russia followed, for instance sculptor Juozas Lipis, or the life and work of painter Irena Lipienė in Uzbekistan. Nothing is known about the current life and work of Lithuanian painters in Russia. Another grouping possible is according to the waves of repression. The first wave includes such expatriates and prisoners of 1940 and 1941 as Alfonsas Šklėrius, Adomas Brakas, Antanas Krištopaitis, Sofija Dembovskytė-Romerienė with their different fates. In the area of massive deportation, there are signs of Lithuanian folk art of the Siberia, for instance crosses and way-side shrines in the burial grounds. Some young people devoted their efforts to achieve professionalism in local art schools. A few of them dived into the life of Lithuanian visual art. "The art of prisoners" and "the painters in concentration camps" were considered to be a unique phenomenon.
