Liaudies meno motyvų interpretavimas Kazio Varnelio kūryboje

LTKazys Varnelis - Lietuvoje subrendęs kūrėjas, ryškų pėdsaką palikęs JAV meniniame gyvenime. Tai iš tiesų renesansiška asmenybė: dailininkas, kolekcininkas, bibliofilas. Jo kūryba, plėtota septynis dešimtmečius, netelpa į vieno stiliaus rėmus, ji kito lygiagrečiai su pasaulinėmis meno tendencijomis. Ją galima skirti į tris etapus: 1) 4-5 dešimtmetyje plėtota art deco stilistika, jaučiant didelę Stasio Ušinsko įtaką; 2) iš konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno jungties gimę kūriniai, moduliuotos monochrominės drobės ir konstruktyvistinės erdvinės struktūros, sukurtos Čikagoje 7-8 dešimtmetyje; 3) XX a. paskutinių dviejų dešimtmečių ir pastarųjų metų kūriniai, kuriuose griežtą geometrinę struktūrą keičia biomorfiniai motyvai, architektūrinių formų ar buities rakandų ir indų fragmentai, o funkcionalią akrilo dažais išgaunamą šviesokaitą - minkšti aliejinės tapybos potėpiai, abstrakčią ornamentiką - siurrealistinės, simbolistinės ar hiperrealistinės kompozicijos. K. Varnelio kūryba atskleidžia tai, jog galima organiška jungtis tarp liaudies meno ir modernių urbanizuoto pasaulio meno tendencijų. Dailininkas peržengia vaizduojamąjį pradą ir atskleidžia racionaliąsias liaudies meno ypatybes - ritmiškos, architektoniškos, cikliškos pasaulio sandaros pobūdį. Archajiškieji simboliai, liaudies ornamentikai būdingi komponavimo principai efektyviai naudojami šiuolaikinėje kūryboje. Nors K. Varnelis iš tolo kratėsi ARS grupuotės įtakos, tačiau labiau, nei dauguma iš jiems prijautusių ir pripažinusių jų kvietimą suvienyti liaudies meną ir modernią kūrybą, priartėjo prie šio idealo.

ENKazys Varnelis, son of a craftsman from Samogitia who made statues of god, lived in the USA in exile for fifty years. In his works he developed the ideas of constructivism, minimalism, and optical art. While studying at Kaunas Art School and later directing the Museum of Ecclesiastical Art in Kaunas, K. Varnelis collected works of folk art. With the mergence of this experience and the tendencies of minimalistic and constructive thought that dominated in industrial Chicago of the 1960s and 1970s, K. Varnelis formed an individual concept of creation where layers of folk art are exposed behind abstract rhythmic structures. K. Varnelis was inspired by wooden structures of folk architecture and the ornamentation of whittled barn doors and furniture; the ideas for structural painting and constructive sculpturing were generated from hanging straw wedding ornaments. However, most of the ideas came to the painter from patterns of old fabrics and ornamental structures, modulated and repeated rhythmic, symbols and colour scale. The rhythmicity and cycle of life encoded in archaic ornamentation are individually interpreted in K. Varnelis' painting. According to the artist himself, this is how he stands in line with anonymous authors of folk art who pass the tradition of archaic worldview from generation to generation through the language of symbols and ornaments.