Iki didžiosios emigracijos bangos: Mikas Šileikis
LTŠiuolaikiniame vis labiau besimaišančiame, multinacionaliniame, multikultūriniame pasaulyje išeivijos būvis tampa kasdiene gyvenimo norma. Naujausiųjų laikų Europos šalių, o ypač JAV kultūra neįsivaizduojama be emigracijos indėlio - politiniai, etniniai, religiniai tremtiniai ir pabėgėliai atnešė naują patirtį ir stiprius raidos impulsus, o ekstremali išeivių būties situacija tapo iššūkiu, išlaisvinusiu juose slypėjusius talentus ir galimybes. Daugumos mūsų išeivių menininkų reikšmė visų pirma ta, kad jie papildė nacionalinę lietuvių dailės istoriją. Skirtingai nuo pokarinės bangos, tarpukariu iš Lietuvos išvyko nedaug inteligentų, kūrėjų, tad ir dailininkų buvo mažiau, žymesni iš jų — Mikas Šileikis (Michael Justinas Šileikis), Antanas Skupas (Antony Cooper, g. 1907). Kuo jie skyrėsi nuo XX a. vidurio emigracijos bangos, kaip klostėsi jų kūryba, koks buvo santykis su lietuvių bendruomene, svetimtaute visuomene, to meto JAV menu? Į šiuos klausimus padeda atsakyti dailininko Miko Šileikio (1893—1987) asmenybė, kurios fenomenui ir skirtas šis straipsnis. Kilęs iš valstiečių, prieš Pirmąjį pasaulinį karą išvyko į JAV ir ten gyveno iki mirties, tarpukariu Lietuvon parvykdavęs tik kaip svečias. Šiandien Lietuvos dailės istorijoje M. Šileikis nėra laikomas ryškiu, išskirtiniu išeivijos menininku, o tėvynėn sugrįžęs gausus jo kūrybos palikimas iš Lietuvos dailės muziejaus buvo persiųstas į jo gimtąsias vietas, Zarasų krašto muziejų, nes didžioji palikimo dalis yra vietinės, o ne nacionalinės meno vertybės statuso.
ENWorld War II and Soviet invasion caused political emigration of great numbers of intellectuals, including artists. The economic emigration of the first half of the twentieth century to the USA had also been significant, however at that time artists were few among the emigrants from Lithuania. This paper seeks to determine how different and how individual they were compared to the emigrants of the middle of the century, and what was their relationship with the Lithuanian community, foreign society and the art of the USA of that time. The answers to these questions can be found in the analysis of the life and creative activities of the painter Mikas Šileikis (Michael Šileikis, 1893-1987). He came to the USA in 1913, studied at the Chicago Institute of Arts, one of the best art schools in the USA, and stayed there. Through creative turns of his biography, the article covers dilemmas, choices, opportunities, and limitations of émigré artists.
