Išeivijos ir (po)sovietinio dailės gyvenimo sąlyčiai. Lyginamoji perspektyva

LTPosovietinės kultūros politikos metaforos, tokios kaip "grįžimas į Europą", arba pokario išeivių "susijungimas" su kažkada prarastos tėvynės kultūra puikiai parodo šiandienos globalios ir heterogeniškos kultūros procesus. Kalbant apie šiandienos pasaulyje kylančias įtampas tarp kultūrinio homogeniškumo ir heterogeniškumo, reiktų atkreipti dėmesį ne tik į vienareikšmius socialistinių kultūrų santykius su įsivaizduojamu "Vakarų" pasauliu, bet ir į įvairias, neretai konfliktuojančias, politines ir kultūrines tendencijas. Šiame straipsnyje siekiama lyginamuoju būdu apžvelgti skirtingų šalių nacionalinės dailės kontekstus, išryškinant įvairialypius, dažnai netapačius posovietinės bei išeivijos kultūrų santykius. Analizuojamos tiek pozityvios išeivijos integracijos iniciatyvos, tiek ir "neatitikimai" tarp (po)sovietinės ir vakarietiškosios išeivijos dailės gyvenimo diskursų, t. y. atkreipiamas dėmesys ir į tariamai neproblemiškas skirtinguose politiniuose (sovietiniame ir demokratiniame) kontekstuose subrendusių tautinių kultūrų aspiracijas, ir į konfliktuojančius vietinių ir išeivijos dailininkų lūkesčius. Parodoma, jog svarbus pusiau neoficialių sovietinių menininkų, propagavusių moderniojo meno idėjas, palaikymas egzistavo tarptautinėse menininkų bendruomenėse, taip pat ir vakarietiškos meno rinkos kontekste. Pabrėžiama, jog, skirtingai nei didžiųjų šalių (pavyzdžiui, Rusijos) atvejais, minėtos rinkos, kaip ir dailininkų emigracijos į Vakarus vėlyvuoju sovietmečiu, veiksnys Lietuvoje nebuvo aktualus.

ENThe article reviews the contexts of national fine art in different countries and highlights often nonidentical relations between Soviet and exile cultures in a comparative way. The article provides examples of both positive initiatives of exile integration in home countries and the "discrepancy" between the fine art discourses of (post)Soviet and Western exile. Attention is paid to seemingly non-problematic aspirations of national cultures in different political contexts (Soviet and Western), and to conflicting expectations of local and émigré artists during the post-Soviet period. A considerable support for semi non-official Soviet artists who advocated the ideas of modern art existed in international communities of artists as well as in the context of Western art market. The factors of the international market and artists' Western emigration during the late Soviet period and early nineties were important in large national cultures (e.g. Russia), but were irrelevant in Lithuania. The conclusion is drawn that neither the concept of "one culture" that was politically relevant in Lithuania in the period of national Rebirth, nor a single-meaning distinction between democratic and totalitarian worlds that implicates the moral verdict in reference to the Soviet heritage, can help today in evaluating real historical processes in the region.